Kompiuteriai yra pažeidžiami nelaimių, dėl kurių prarandami duomenys. Programinė įranga gali būti sugadinta, todėl failai tampa netinkami naudoti. Duomenų saugojimo įrenginiai ar kita aparatinė įranga gali sugesti, todėl failai tampa nepasiekiami įprastomis priemonėmis. Kompiuterio atkūrimas po nelaimingų atsitikimų yra procesas, kurio metu duomenys yra nuskaitomi ir pasiekiami, paprastai ir, tikimasi, tokia pačia forma, kokia buvo iki nelaimės. Atkūrimo po nelaimių galimybės apima išorinių standžiųjų diskų, gelbėjimo diskų ir interneto duomenų atkūrimo paslaugų bei kitų duomenų gavimo priemonių naudojimą.
Kompiuterinių duomenų organizavimas tapo labai sudėtingas, todėl padidėja rimtų problemų, tokių kaip duomenų praradimas, tikimybė. Dėl to ypač pažeidžiamos didelės operacinės sistemos ir duomenų bazės. Kietojo disko klaidos, vartotojo klaidos, kenkėjiškos atakos ir programavimo logikos klaidos kompiuteriui kelia nelaimės pavojų.
Kompiuterio atkūrimo planas yra neatsiejama nuo kompiuterio nuosavybės ir veikimo, jei vartotojas tikisi atkurti prarastus duomenis nelaimės atveju. Reguliarus svarbių duomenų atsarginių kopijų kūrimas yra šio plano dalis. Tam yra keletas variantų, atsižvelgiant į duomenų, kurių atsarginės kopijos kuriamos, tipo ir kiekio, taip pat numatomo kompiuterio atkūrimo įvykus nelaimei metodą.
Viena iš seniausių kompiuterių atkūrimo po nelaimių formų yra gelbėjimo diskų naudojimas. Gelbėjimo diskai paprastai gaminami, kai kompiuteris yra naujas ir nebuvo pritaikytas konkretaus vartotojo poreikiams. Šiuose diskuose yra nesugadinta operacinės sistemos būsenos kopija, taip pat gali būti saugomos komunalinės paslaugos ir programinė įranga. Kompiuterio atkūrimo po nelaimės metu programa, skirta duomenų atkūrimui, įdiegia failus, esančius kompiuterio standžiajame diske esančiuose diskuose.
Kai kurie žmonės gali naudoti išorinius standžiuosius diskus failų atsarginėms kopijoms kurti. Tai turi perteklinę sistemą duomenų praradimo atveju. Failų, nesusijusių su kompiuterio darbo aplinka, atsarginės kopijos dažniausiai sukuriamos išoriniuose standžiuosiuose diskuose. Jie taip pat gali būti naudojami slaptos informacijos atsarginėms kopijoms sukurti, jei ji būtų prarasta dėl kitų veiksnių, išskyrus standžiojo disko ar operacinės sistemos gedimą. Pagrindinis išorinių standžiųjų diskų naudojimo trūkumas yra tas, kad jie taip pat gali sugesti taip lengvai ir netikėtai, kaip gali vidinis standusis diskas.
Jei asmuo ar organizacija praranda svarbius duomenis dėl kietojo disko gedimo ir nedarė atsarginių kopijų, kita galimybė gali būti nunešti sugedusį standųjį diską į įrenginį, kuriame yra įrankiai, aplinka ir įgūdžiai, norint pabandyti nukopijuoti duomenis į nepažeistą laikmeną. Duomenys turi būti itin svarbūs, arba tokio tipo kompiuterinio atkūrimo po avarijos vartotojas turi turėti daug pinigų, kad pateisintų dideles išlaidas. Nėra garantijos, kad visi failai bus atkurti.
Internetas yra populiari priemonė planuojant kompiuterio atkūrimą įvykus nelaimei. Tokios internetinės paslaugos, vadinamos debesų kompiuterija, svyruoja nuo paprasto nuotolinio failų saugojimo iki sudėtingų standžiojo disko vaizdo paslaugų, skirtų atkurti dokumentus, sistemos failus ir vartotojo nustatymus. Natūraliai iškyla privatumo ir saugumo klausimas. Nuotolinės duomenų saugojimo tarnybos tai žino ir teikia šifravimo metodus, kad užtikrintų, jog duomenų nebūtų galima perimti persiunčiant į nuotolinius kompiuterius ar iš jų arba į juos neįsiskverbus pasibaigus įkėlimui.