Įvairios Linux® atsarginės kopijos parinktys gali būti suskirstytos į loginius ir fizinius sprendimus. Loginiai sprendimai apima periodines visos sistemos atsargines kopijas ir laipsniškas atsargines kopijas, o fiziniai sprendimai apima bet kokios rūšies laikmeną, galinčią saugoti duomenis. Jei įrenginys gali saugoti duomenis, jis taip pat gali būti naudojamas Linux® atsarginei kopijai kurti. Duomenų atsarginėms kopijoms kurti gali būti naudojami universaliosios nuosekliosios magistralės (USB), zip, juostos, kompaktinių diskų (CD) ir skaitmeninių universaliųjų diskų (DVD) įrašymo įrenginiai. Prie tinklo prijungta saugykla (NAS) yra specialiai skirta visų dydžių tinklų atsarginėms kopijoms kurti.
Visos sistemos atsarginės kopijos yra būtent tai, ką sako pavadinimas: visos sistemos atsarginė kopija. Paprastai jie atliekami periodiškai, nesvarbu, ar tai kasdien, kas savaitę, kas mėnesį ar kasmet. Dažnumas priklauso nuo duomenų kiekio sistemoje, atliekamų operacijų ir nuo to, kaip dažnai reikia daryti pilną atsarginę kopiją, pasak už užduotį atsakingų administratorių. Laipsniško atsarginio kopijavimo sistemos tik atsarginės pakeitimų kopijos. Pavyzdžiui, kai faile atnaujinami duomenys arba pridedami nauji failai, įrašomi tik tie pakeitimai, o ne duomenys, kurie nebuvo pakeisti.
„Linux®“ atsarginis kopijavimas vieno vartotojo sistemoms dažnai gali būti atliktas nukopijuojant duomenis į USB diską, kartais vadinamą „thumb drive“, rašikliu arba USB atmintine. Šiuos įrenginius galima įsigyti su maža arba didele atminties talpa, todėl jie siūlo didelį lankstumą saugoti duomenų kopijas. Zip diskai nenaudojami labai dažnai, bet jie yra Linux® atsarginės kopijos parinktis, kaip ir juostiniai įrenginiai bei CD ir DVD rašytuvai. „Linux®“ atsarginės kopijos kūrimo parinktys iš tikrųjų nesiskiria nuo tų, kurios galimos kurti atsargines kopijas kitose operacinėse sistemose.
Kalbant apie Linux® atsarginių kopijų kūrimo parinkčių aparatinę įrangą, minimi įvairūs diskai, tačiau jų negalima naudoti be tikrosios laikmenos, į kurią jie rašo. Pavyzdžiui, CD ir DVD įrenginiai įrašo į įrašomuosius (CD-R) ir perrašomus (CD-RW) diskus. Juostiniai įrenginiai rašo į specialias juostų kasetes, o zip įrenginiai – į ZIP diskus. Viskas, ko reikia aparatūros požiūriu, norint sukurti Linux® atsarginę kopiją į USB diską, yra USB prievadai. Tinklai, kurių atsarginės kopijos kuriamos naudojant NAS, naudoja įrenginį, primenantį spintelę, kurioje yra standieji diskai, juos valdanti grandinė ir jiems valdyti reikalinga programinė įranga.
Linux® atsarginės kopijos kūrimo parinktys priklauso ne tik nuo to, ar tai yra vieno ar kelių vartotojų sistema, bet ir nuo turimų saugoti duomenų kiekio bei už atsarginę kopiją atsakingo asmens ar asmenų techninių žinių. Kompaktiniuose diskuose telpa apie 700 megabaitų (MB) duomenų, o DVD – net 4.4 gigabaitų (GB). Yra kasečių, kuriose galima saugoti iki 70 GB duomenų. Jei reikia saugoti tik 1 GB duomenų, DVD gali būti pasirenkama, bet kompaktinis diskas negali būti dėl savo talpos, nebent tą 1 GB duomenų būtų galima suspausti iki ne daugiau kaip 700 MB. Nors diskeliai techniškai yra atsarginių kopijų kūrimo galimybė, jie paprastai yra nepraktiški, nes juose saugoma tik apie 1.44 MB duomenų.