Maisto žaliavos, kaip grupė, apima platų produktų, reikalingų daugeliui įmonių, įskaitant maisto perdirbimo įmones ir restoranus, asortimentą. Mėsa, jūros gėrybės ir paukštiena renkama iš paskerstų gyvulių. Iš medžių, žolių ir krūmų žmonės gali rinkti maisto žaliavas, tokias kaip grūdai, sėklos ir riešutai, kuriuose dažnai yra daug skaidulų ir baltymų. Iš laukų, urvų ir medžių renkami vaisiai, grybai ir daržovės; turi daug vitaminų; ir būna saldūs arba šiek tiek kartūs. Pieno pienas gaunamas iš daugelio žinduolių, tokių kaip karvės ir ožkos, o kiaušiniai – iš paukščių, tokių kaip vištos ir antys.
Mėsa, jūros gėrybės ir paukštiena apima gyvulių skerdimą, kad būtų galima surinkti jų raumeninį audinį ir naudoti maisto ruošimui bei valgymui. Paukštiena yra iš paukščių, įskaitant vištas ir kalakutus; jūros gėrybės gaunamos iš vandenyje gyvenančių būtybių, įskaitant omarus ir lašišą; mėsa yra bendras terminas, naudojamas daugeliui skirtingų gyvūnų, įskaitant karves kaip jautieną, kiaules kaip kiaulieną ir ėrieną, priskiriant avienai. Šios medžiagos paprastai turi didžiausią baltymų kiekį ir yra įtrauktos į daugelį pagrindinių patiekalų.
Grūdai, sėklos ir riešutai yra kaloringos maisto žaliavos, kurios gali būti vartojamos tiesiogiai, tačiau dažnai toliau perdirbamos. Sėklos yra iš vaisių ir gėlių vidaus, dažnai turi daug skaidulų ir paprastai yra geras baltymų šaltinis. Dauguma „riešutų“ kilę iš medžių – nors anakardžiai iš tikrųjų yra anakardžių obuolių sėklos, o žemės riešutai – ankštiniai augalai – ir juose yra daug baltymų ir riebalų. Kai kurios žolės sukuria grūdus, iš kurių dažnai paverčiami javai, ir jie paprastai turi daug skaidulų ir šiek tiek baltymų, tačiau yra daug angliavandenių kalorijų.
Vaisiai, grybai ir daržovės skinami iš laukų, urvų ir medžių, dažnai vartojami sveiki arba dedami į patiekalus. Visi trys turi daug vitaminų ir mineralų. Daržovės dažnai auginamos laukuose ir laikomos bet kokios rūšies augalais, kurie nėra vaisiai, todėl atsiranda neatitikimų tarp šalių ir regionų. Žydintys augalai sukuria vaisius, kurie dažnai būna saldūs; ankštiniai augalai yra iš gėlių, tačiau dėl savo skonio jie dažnai nelaikomi vaisiu. Grybai paprastai yra maisto žaliavos grybai ir auga drėgnose vietose, pavyzdžiui, urvuose ir po medžiais.
Pieno pienas ir kiaušiniai gaunami iš gyvūnų, tačiau gyvūnai nėra skerdžiami norint gauti produktų. Abu gali būti renkami tik iš patelių. Pienas paprastai renkamas iš karvių ir ožkų patelių, nors gali būti naudojami ir arkliai bei buivolai, o tai pienas, kuris kitu atveju patektų jų jaunikliams. Kiaušiniai dažnai būna neapvaisinti – nors kai kuriais labai retais atvejais vartotojai ir pirkėjai gali gauti apvaisintą kiaušinį – juos deda paukščiai, pavyzdžiui, vištos ir antys. Jie abu turi daug baltymų, o šios maistinės žaliavos yra svarbios maisto perdirbimo įmonėms gaminant sūrius, jogurtus, kepinius ir kitus gaminius.