Kokios yra skirtingos pirštų amputacijos priežastys?

Kojos piršto amputacija – tai chirurginis viso ar dalies vieno piršto pašalinimas. Gangrena, nušalimas ir aterosklerozė yra dažniausios būklės, dėl kurių gali prireikti amputuoti pirštą. Kojos piršto amputacijos operacija yra gana paprasta, paprastai ligoninėje reikia mažai laiko, o išgydęs pacientas patiria nedaug šalutinių poveikių ar negali vaikščioti.

Gangrena atsiranda, kai audiniai miršta dėl infekcijos arba dėl tam tikros srities kraujotakos trūkumo, ir yra dažnas reiškinys galūnėse, pvz., rankų ir kojų pirštuose. Sunkūs ir dažnai prastai gydomi sužalojimai, tokie kaip nudegimai ar sunkios traumos, dėl kurių sutraiškyti kaulai ir sulaužyta oda, yra dažnos gangrenos priežastys. Nepakankamai gydomos kraujotakos ligos, tokios kaip diabetas ir aterosklerozė, taip pat gali sukelti gangreną. Kai atsiranda gangrena, būtina nedelsiant ją gydyti, kad būtų išvengta daugiau audinių žūties ir infekcijos plitimo. Tokiose galūnėse kaip kojos pirštas gydymas paprastai yra amputacija, po kurios skiriamas agresyvus antibiotikų kursas.

Nušalimas arba audinių mirtis dėl šalčio kartais gali baigtis piršto amputacija. Kai kūnas ilgą laiką yra veikiamas didelio šalčio, jis aukoja galūnes, kad išsaugotų gyvybiškai svarbius organus. Tai daroma sutraukiant rankų ir kojų kraujagysles, rezervuojant kraują gyvybiškai svarbiems organams ir šildant pagrindinį kūną. Dėl nepakankamos kraujotakos galūnėse audiniai netenka deguonies ir maistinių medžiagų, todėl ląstelės miršta. Kojų pirštai ir kitos distalinės galūnės yra kūno dalys, kurias dažniausiai nušalo, todėl gali prireikti amputacijos.

Aterosklerozė – tai kraujagyslių liga, kai arterijų sienelės sustorėja, sutrinka kraujotaka. Galūnės dažnai yra pirmosios kūno dalys, kurios patiria sunkų ilgalaikės ir prastai gydomos aterosklerozės poveikį. Kojų pirštuose po ilgo kraujo bado įvyksta audinių mirtis. Cukrinis diabetas, rūkymas ir hipertenzija padidina aterosklerozės riziką.

Pirštų amputacija yra gana paprasta operacija, trunkanti tik apie valandą. Prieš pat operaciją pacientui į veną suleidžiami antibiotikai, atliekama bendroji nejautra, kruopščiai išvaloma ir dezinfekuojama pėda. Kojos piršto pagrindo oda atidaroma, kraujagyslės uždaromos. Tada pirštų kaulai ir raumenys pašalinami, o oda susiuvama. Jei vieta stipriai užkrėsta, gali būti įrengtas drenažas, kad infekcija neplistų, arba vieta gali būti palikta atvira ir supakuota specialiais žaizdų tvarsčiais, kuriuos galima keisti ir stebėti.

Po kojos piršto amputacijos ligoninė paprastai trunka nuo vienos iki septynių dienų, priklausomai nuo infekcijos buvimo ir laipsnio. Po operacijos pacientas gaus fizinę terapiją, kad išmoktų išlaikyti pusiausvyrą be amputuoto piršto vaikščiojant ir bėgiojant. Specialių batų gali prireikti kelias savaites, kai žaizda gyja.