Kokios yra skirtingos psichoterapijos teorijos?

Pati psichoterapija yra platus ir bendras terminas, apimantis daugybę skirtingų teorijų ir orientacijų. Terapeutas, naudodamas psichoterapiją su klientais, gali pasirinkti vadovautis tik viena iš šių teorijų arba derinti skirtingus teorinius metodus. Kai kurios iš labiausiai paplitusių psichoterapijos teorijų yra psichoanalizė, kognityvinė elgesio terapija, geštalto terapija ir elgesio terapija. Kitos teorijos apima racionalią emocinę terapiją ir patirtinę terapiją.

Sigmundo Freudo sukurta psichoanalizė buvo viena pirmųjų psichoterapijos teorijų. Įvairūs šio metodo komponentai apima laisvų klientų asociacijų, kurias sukelia tam tikri žodžiai ar dirgikliai, analizę ir siekį nustatyti klientų emocinių problemų perkėlimą į kitus ir atremti jų perkėlimą į kitus. Taip pat gali būti praktikuojamas klientų vaikystės problemų tyrimas ir tai, kaip jos gali paveikti jų dabartinį elgesį ir jausmus, taip pat bandoma nustatyti klientų problemų įkalčius analizuojant jų svajones. Šiuolaikinė psichoterapija, nors ir skiriasi nuo psichoanalizės, daugeliu atžvilgių kilo iš jos.

Vienas iš kognityvinės elgesio terapijos tikslų yra padėti klientams atpažinti sutrikusį, nerealų ar iškreiptą mąstymą, kurį jie gali turėti. Kitas tikslas – padėti klientams pakeisti savo elgesį suvokus, kad jų mąstymas yra ydingas. Pagal kognityvinės elgsenos teoriją mintys sukelia jausmus ir elgesį, todėl klientams naudinga pirmiausia padėti mintimis, kurios vėliau padės pagerinti jų jausmus ir veiksmus.

Pagrindinė geštalto terapijos idėja yra ta, kad terapeutui naudinga analizuoti visą klientą, o ne tik jo dalis, nes visuma yra daugiau nei tik jos dalių suma. Šio tipo terapija bando ištirti ir tobulinti visą būtį, padedant klientams geriau suvokti save, savo aplinką ir dabartį. Galutinis šios terapijos tikslas yra padėti klientams jaustis visaverčiais ir pilnaverčiais dabartyje, kad jie galėtų pradėti ir toliau gyventi laimingą ir sveiką fizinį ir protinį gyvenimą.

Kita viena iš pagrindinių psichoterapijos teorijų yra elgesio terapija, dar vadinama elgesio modifikavimo terapija. Šiuo metodu siekiama sumažinti arba pašalinti probleminį ar nepageidaujamą pacientų elgesį, atlyginant už norimą elgesį ir suteikiant nepageidaujamų pasekmių už nepageidaujamą elgesį. Ši terapija gali būti naudojama įvairiems elgesiams: nuo rūkymo mažinimo ar atsisakymo iki padėti klientui, turinčiam vorų baimės, palaipsniui mažinti vorų baimę.

Racionalios emocinės terapijos tikslas yra padėti klientams įžvelgti savo emocijų ar įsitikinimų racionalumą ar neracionalumą. Tada tai gali virsti teigiamų emocijų ir veiksmų padidėjimu bei neigiamų emocijų ir veiksmų sumažėjimu. Pavyzdžiui, per šią terapiją klientas gali suprasti, kad jo neracionalūs įsitikinimai dėl tragiško įvykio verčia jį ištverti neigiamas emocijas nesveikai. Ši terapija galėtų padėti klientui sveikai susidoroti su savo įsitikinimais ir neigiamomis emocijomis ir taip padidinti įveikos įgūdžius bei laimę.

Patirtinė terapija remiasi kalbiniu bendravimu ir vaidmenų žaidimu, kad padėtų klientui atgaivinti buvusias ir dabartines įtemptas gyvenimo situacijas. Pakartodami situaciją, kartais pozityviau, nei buvo patirta anksčiau, klientai gali pradėti vizualizuoti ir galvoti apie įvykį ar sąveiką pozityviau. Šios terapijos metu klientai gali tobulinti įveikos įgūdžius ir veiksmingesnius problemų sprendimus.

Nors yra ir kitų psichoterapijos metodų, modelių ir teorijų, tai yra keletas pagrindinių teorijų, kuriomis remiasi gydytojai. Kai kurie iš šių metodų taip pat gali būti naudojami su grupėmis ar šeimomis, o ne tik su individualiais klientais. Psichoterapija yra labai įvairi, bet potencialiai veiksminga terapija, padedanti pacientams susidoroti su stresu, gyvenimo pokyčiais, žema savigarba ir daugybe kitų sunkumų. Jis taip pat gali padėti gydyti diagnozuojamus sutrikimus, tokius kaip dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), lėtinė depresija, nerimas ir net įvairios fobijos. Tikrai efektyvus psichoterapeutas pasirenka tokį metodą, kuris, jo manymu, pasiteisins kiekvienam pacientui individualiai, pritaikydamas terapiją individualiems poreikiams ir, jei reikia, pasitelkdamas įvairius teorinius metodus.