Šlapimo pūslės navikas yra naviko tipas, kuris auga gleivinėje ar kitose šlapimo pūslės dalyse. Navikas atsiranda dėl per didelio šlapimo pūslės ląstelių augimo, dėl kurio susidaro navikas, kuris gali būti gerybinis arba vėžinis. Bet kurio tipo navikai gali sutrikdyti šlapimo pūslės funkciją ir paprastai reikalauja gydymo.
Gerybinis šlapimo pūslės auglys neperima normalių šlapimo pūslės ląstelių, nėra pavojaus, kad jis išplis į kitus organus. Nėra tiksliai žinoma, kas sukelia gerybinių šlapimo pūslės navikų atsiradimą, tačiau jie paprastai atrandami, nes sukelia tokius pačius simptomus kaip ir vėžiniai šlapimo pūslės navikai. Kai kurie dažniausiai pastebimi simptomai yra kraujas šlapime ir skausmingas šlapinimasis.
Vėžinis šlapimo pūslės navikas – tai auglys, kuris augdamas pažeidžia arba sunaikina šlapimo pūslės audinį. Tokie navikai, kaip ir bet kuris vėžys, gali metastazuoti į kitas kūno dalis, todėl vėžys pradeda augti ir tose vietose. Vėžiui išplitus, gydymas tampa sunkesnis. Geriausia prognozė gaunama, kai vėžys gali būti identifikuojamas ir gydomas, kol jis vis dar yra tik šlapimo pūslėje.
Yra žinoma, kad kai kurie veiksniai yra susiję su didesniu šlapimo pūslės vėžio lygiu. Pirmoji šlapimo pūslės vėžio priežastis yra rūkymas, kuris yra pagrindinis veiksnys maždaug pusėje šlapimo pūslės vėžio atvejų, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose. Rūkančiųjų šlapimo pūslės vėžiu dažnis yra kelis kartus didesnis nei nerūkančiųjų. Žmonėms, kurie buvo sėkmingai išgydyti nuo šlapimo pūslės vėžio, bet ir toliau rūko, auglys atauga daug dažniau nei tie, kurie metė rūkyti arba niekada nepradėjo.
Kitos šlapimo pūslės vėžio priežastys yra besitęsiančios šlapimo pūslės infekcijos ir tam tikrų parazitų bei cheminių medžiagų poveikis. Žmonėms, užsikrėtusiems parazitu, sukeliančiu šistosomiazę, paprastai aptinkamą tik Afrikoje, kyla didelė rizika susirgti šlapimo pūslės augliu, kaip ir tiems, kurie nuolat serga šlapimo pūslės infekcijomis, nepaisant priežasties. Pramoninės cheminės medžiagos taip pat gali sukelti šlapimo pūslės auglio augimą, ypač jei asmuo ilgą laiką yra veikiamas tokių cheminių medžiagų.
Žmogui susirgus šlapimo pūslės naviku, jo ataugimo rizika yra labai didelė, todėl pacientas turi būti nuolat stebimas daugelį metų po to, kai navikas buvo pašalintas. Žmonės, kurie sirgo greitai augančiais, agresyviais navikais, turi tikrintis kas tris mėnesius, o turinčius kitų rūšių navikų – rečiau. Pacientai stebimi daugelį metų po vėžio gydymo, kad bet koks atsinaujinęs šlapimo pūslės navikas būtų greitai išgydomas.