Sumuštas petys yra dažnas nusiskundimas, ypač tarp sportininkų, atsižvelgiant į tai, kad petys patiria smurtą. Poodinės pečių sumušimai yra mažiausiai skausmingi, užgyja greičiausiai ir paprastai nereikalauja gydymo. Intramuskulinės mėlynės arba raumenų mėlynės dažniausiai skauda labiau ir užtrunka ilgiau nei poodinės mėlynės. Galiausiai, periosto arba kaulų mėlynės paprastai yra skausmingiausios ir užgyja ilgiausiai. Intramuskulinės ir periostinės peties mėlynės gerai reaguoja į poilsį, ledą, suspaudimą, pakilimą ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimą skausmui malšinti.
Poodinės peties mėlynės – tai paviršinės mėlynės, dar vadinamos sumušimais. Jie atsiranda, kai kraujagyslės, esančios tiesiai po pečių odos paviršiumi, plyšta ir kraujas kaupiasi po oda. Violetinė arba ruda spalva iš pradžių, poodinė peties mėlynė gali pagelsti arba žalia, kai ji gyja. Tokio pobūdžio sumušti pečiai paprastai užgyja savaime po kelių dienų. Gydant nereikia nieko daugiau, nei apsaugoti sritį nuo tiesioginio spaudimo, kad būtų išvengta skausmo.
Intramuskulinės mėlynės atsiranda, kai kraujas iš peties raumenų lūžusių kraujagyslių kaupiasi po oda, reaguojant į traumą, staigų trūktelėjimą ar tikrą raumenų plyšimą. Šio tipo mėlynės paprastai yra ryškiai violetinės arba mėlynos spalvos ir paprastai yra didesnės nei poodinės mėlynės. Hematomos, kurios yra krauju užpildyti gabalėliai, kartais susidaro virš peties pažeidimo arba šalia jo. Esant ūminiam sumušto peties raumens skausmui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnės peties traumos.
Periostealinės mėlynės arba kaulų mėlynės atsiranda, kai pažeidžiamos kraujagyslės peties kaulo žievėje, išoriniame peties kaulo sluoksnyje. Jei žievės pažeidimas yra pakankamai didelis, lūžta peties kaulas, dėl kurio taip pat gali atsirasti mėlynių. Perostealinio peties mėlynės požymiai yra stiprus skausmas, ryškus patinimas ir didelis spalvos pasikeitimas. Patinimas ir spalvos pasikeitimas paprastai praeina savaime per kelias savaites, tačiau nors skausmas gali sumažėti, jis gali išlikti iki dviejų ar trijų mėnesių.
Skausmas, patinimas ir spalvos pasikeitimas, susijęs su periosto mėlynėmis, paprastai yra tokie stiprūs, kad įtariamas lūžis ir reikalinga medicininė pagalba. Magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas arba kompiuterinė tomografija (KT) aptiks periosto mėlynę. Mažiau sudėtinga ir pigesnė paprasta rentgeno nuotrauka neaptiks periosto mėlynės. Tačiau rentgeno spinduliai aptiks lūžį. Jei nerandama, tuomet periosto mėlynė diagnozuojama, atmetus lūžį, ir nustatomas tinkamas gydymo kursas.
Norint laiku išgyti, užkirsti kelią komplikacijoms ir malšinti skausmą, svarbu taikyti tinkamas priemones nuo sumušto peties, patyrusio į raumenis arba antkaulio mėlynę. Pečių diržas gali būti naudojamas imobilizuoti sumuštą petį, kad jis galėtų pailsėti ir išvengti tolesnių sužalojimų. Ledu galima tepti priekinę ir galinę peties dalį 15 minučių kas valandą, kad sumažėtų patinimas. Kompresinis įvyniojimas taip pat padės suvaldyti peties patinimą, tačiau reikia pasirūpinti, kad petys neapvyniotų taip stipriai, kad nutrūktų kraujotaka. Galiausiai, sužalotas petys turi būti pakeltas virš širdies, taip pat ir tuo metu, kai ligonis miega.
NVNU gali būti naudojami skausmui malšinti pagal gamintojo nurodymus. NVNU pavyzdžiai yra aspirinas, ibuprofenas ir naproksenas. NVNU nerekomenduojama vartoti tam tikriems asmenims, todėl prieš vartojant juos reikia pasitarti su vaistininku arba gydytoju. Be to, jei hematoma susidaro ant peties ir neužgyja savaime, nesvarbu, ar tai susiję su kraujosruva į raumenis, ar su perioste, gali prireikti medicininės pagalbos, kad ją nusausintų. Esant sunkesniam peties sumušimui, pvz., antkaulio mėlynės atveju, po gijimo pradžios gali būti naudingi tempimo pratimai ar net fizinė terapija, kad būtų išvengta sustingimo, tačiau bet kokia fizinė terapija turėtų būti atliekama tik tinkamai prižiūrint gydytojui.