Vaikų imuninė sistema yra sudėtinga ir nuostabi. Paprastai sveikas kūdikis gimsta su tam tikrais antikūnais, kuriuos tiekia motina. Tai vadinama motinos įgytu imunitetu, tačiau jis laikomas laikinu, pasyviu imunitetu ir nėra garantija nuo visų rūšių infekcijų. Norint, kad vaikų imuninė sistema vystytųsi normaliai, būtinas svetimų antigenų poveikis, o įprastinis skiepijimo grafikas padeda gauti tuos antikūnus, kurių negalima gauti pasyviai.
Vaikų imuninė sistema paremta tarpusavyje priklausomomis ląstelėmis ir organais, apsaugančiais organizmą nuo infekcijų. Tonzilės, adenoidai, limfmazgiai, kaulų čiulpai, baltieji kraujo kūneliai ir net žarnyno traktas – visos kūno dalys, padedančios apsaugoti vaikų organizmą nuo įvairių infekcijų. Normalus kūdikis gali pradėti vystytis imuninis atsakas į svetimus antigenus nuo gimimo, jei visos ląstelės ir organai veikia tinkamai.
Antikūnai atsiranda laikui bėgant, nes organizmas tampa pajėgesnis sintetinti antikūnus, reaguodamas į antigenus. Motinos įgytas imunitetas pradeda nykti per šešis ar aštuonis mėnesius, o vaikų imuninei sistemai prireikia maždaug šešerių ar aštuonerių metų, kad įgytų koncentruotą antikūnų kiekį. Iš dalies ši laiko juosta paaiškina, kodėl daugelis vaikų anksti patiria daugiau ligų, tokių kaip peršalimas, bet vis mažiau, artėjant paauglystei.
Besiformuojančios imuninės sistemos prigimtis yra tokia, kad ji sustiprėja, kai sugeba pati kovoti su infekcija. Ir atvirkščiai, infekcijos, su kuriomis organizmas negali kovoti, ir tos, kurios gydomos antibiotikais, tik silpnina imuninę sistemą. Antibiotikai yra labai naudingi vaistai, kai jais gydomos infekcijos, su kuriomis organizmas pats negali susidoroti, tačiau per daug jų reikia vengti.
Kai vaikas auga, jo imuninės sistemos komponentai šiek tiek keičiasi. Pavyzdžiui, adenoidai ir tonzilės dažnai susitraukia iki mažesnio dydžio prasidėjus brendimui. Taip yra todėl, kad vystantis vaikų imuninė sistema yra mažiau nuo jų priklausoma. Kai kuriais atvejais šie organai gali turėti lėtinės infekcijos ar nenormalaus padidėjimo požymių ir dažnai pašalinami, kad būtų išvengta kitų kūno funkcijų trikdžių.
Vaikai, kurių imuninė sistema nenormali, negali kovoti su infekcija taip, kaip gali sveikas vaikas. Tėvai turėtų atidžiai stebėti nuolatinės infekcijos požymius, įskaitant lėtinį ir stiprų karščiavimą, naktinį prakaitavimą ir jautrius ar patinusius limfmazgius. Vaikų fizinis ir emocinis vystymasis turėtų būti reguliariai vertinamas – sveikatos priežiūros procesas, kuris taip pat stebi imuninės sistemos vystymąsi.
Kad vaikų imuninė sistema normaliai vystytųsi, nėščios moterys turėtų vengti alkoholio ir tabako, valgyti sveiką maistą ir vartoti prenatalinius vitaminus. Pasyvus rūkymas kūdikystėje ir vaikystėje taip pat neigiamai veikia vaikų imuninę sistemą. Kitos sąlygos, tokios kaip vitaminų trūkumas, kraujo ligos ir vėžys, turės įtakos imunitetui.