Vaikų šlapimo nelaikymą gali sukelti įvairūs veiksniai. Fiziologinės vaikų šlapimo nelaikymo priežastys – lėtesnis šlapimo pūslės vystymasis ir (arba) organizmo signalai, pranešantys vaikui, kad jam reikia ištuštinti šlapimo pūslę. Hormonų trūkumas, ilgas miegas ir kofeino vartojimas taip pat yra susiję su vaikų šlapimo nelaikymu. Pirminė psichologinė vaikų šlapimo nelaikymo priežastis yra nerimas, dažnai atsirandantis dėl stresinės situacijos namuose. Vaikų šlapimo nelaikymas gali sutrikdyti tiek sergantį vaiką, tiek jo tėvus, tačiau ekspertai sutinka, kad vaikų šlapimo nelaikymas paprastai nekelia susirūpinimo; daugeliui vaikų šlapimo nelaikymas yra tik natūrali augimo dalis.
Nors kūdikių šlapimo pūslės ištuštėja automatiškai, kai atsiranda poreikis, vaikai ilgainiui įgyja gebėjimą perduoti pranešimus tarp savo smegenų ir kitų kūno sistemų, įskaitant šlapimo pūslę. Jie pradeda suprasti, kada jų šlapimo pūslė pilna, ir gali kontroliuoti, kada ir kur tuštinasi. Vaikų šlapimo nelaikymas atsiranda, kai vaikas negali kontroliuoti šlapimo pūslės ištuštinimo.
Vaikų šlapimo nelaikymas skirstomas į dvi pagrindines kategorijas: dieną ir daug dažniau naktį. Dienos šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko tarp mergaičių, nors buvo žinoma, kad su šia problema susiduria ir berniukai. Dažna fiziologinė vaikų dieninio šlapimo nelaikymo priežastis yra pernelyg aktyvi šlapimo pūslė. Šlapimo nelaikymas atsiranda, kai aplink šlaplę esantys raumenys negali sulaikyti šlapimo, kai šlapimo pūslė staiga ir (arba) stipriai susitraukia. Šio tipo šlapimo nelaikymas gali būti šlapimo takų infekcijos (UTI) pasekmė.
Maža šlapimo pūslė, vidurių užkietėjimas, kofeino vartojimas ir, rečiau, struktūrinės šlapimo pūslės ar šlaplės problemos taip pat gali sukelti vaikų dieninį šlapimo nelaikymą, nors dienos šlapimo nelaikymas dažniau siejamas su psichologinėmis priežastimis. Vaikas paprasčiausiai gali nenorėti nutraukti savo veiklos, kad galėtų naudotis tualetu, gali nenorėti naudotis mokyklos tualetu arba gali patirti kitokį nerimą ar stresą. Dėl bet kurios iš šių aplinkybių vaikas gali sulaikyti šlapimą, kol jam reikia išsituštinti, o tai gali sukelti šlapimo nelaikymą. Pakartotinis poreikio ištuštinti šlapimo pūslę slopinimas gali sukelti UTI.
Manoma, kad naktinis šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko berniukams, nors serga ir berniukai, ir mergaitės. Didelė šlapinimosi į lovą šeimos istorija gali reikšti genetinį ryšį su naktiniu šlapimo nelaikymu, nes tikimybė, kad vaikas bus šlapinantis į lovą, jei abu jo tėvai buvo šlapinantys į lovą, yra net 80 procentų. Dažniausios fiziologinės vaikų naktinio šlapimo nelaikymo priežastys yra šlapimo pūslė, kuri nesulaiko daugiau nei nedidelio šlapimo kiekio, uždelstas organizmo signalų apie šlapimo pūslės pilnumą vystymasis ir mažas antidiurezinio hormono (ADH), kuris sumažina organizmo poreikį šlapintis per naktį, kiekis. .
Rečiau naktinį šlapimo nelaikymą vaikams gali sukelti obstrukcinė miego apnėja – būklė, kai vaikas miegant nustoja kvėpuoti dėl adenoidų ar tonzilių užsikimšimo. Dar rečiau pasitaiko struktūrinių problemų, tokių kaip šlapimo pūslės ar šlaplės užsikimšimas. Psichologiniu požiūriu, jei vaikas patiria nerimą dėl pykčio ar įtampos namuose, nepažįstamos aplinkos ar reikšmingo įvykio vaiko gyvenime, pavyzdžiui, gimusio brolio ir sesers, tai gali sukelti naktinį šlapimo nelaikymą.
Kai kurios fiziologinės vaikų šlapimo nelaikymo priežastys laikui bėgant išsispręs savaime, o kitoms gydyti galima skirti vaistų. Taip pat gali padėti šlapimo pūslės treniruotės, kurios stiprina šlapimo pūslės ir šlaplės raumenis. Šlapinimosi grafiko laikymasis ir kofeino bei kitų maisto produktų ar gėrimų, kurie gali sukelti šlapimo nelaikymą, vengimas taip pat yra strategijos, kurios gali padėti gydyti vaikų šlapimo nelaikymą. Tėvai ir globėjai raginami kantriai ir supratingai elgtis su vaiko šlapimo nelaikymu, kad būtų kuo didesnė sėkmingo gydymo galimybė ir sumažintas stresas, galintis jį pabloginti.