Kokios yra žmonių su negalia transporto galimybės?

Iki XX amžiaus pabaigos žmonių su negalia transporto galimybės JAV buvo gana ribotos. Viešojo transporto sistemos neįsipareigojo savo autobusų pritaikyti neįgaliųjų vežimėliams ar teikti paslaugas žmonėms, kurie negalėjo atvykti į autobusų stotelę.

1990 m. tai pasikeitė, kai buvo priimtas Amerikiečių su negalia įstatymas (ADA). ADA reikalavo, kad viešojo transporto įmonės aprūpintų apgyvendinimą žmonėms su negalia. Dėl šios priežasties autobusai ir furgonai turėjo turėti arba liftą, arba rampą, kad žmonės vežimėliuose galėtų važiuoti. Be to, kiekviename autobuse turėjo būti bent dvi vietos, kur būtų galima pritvirtinti vežimėlį. Siekiant patenkinti pastarąjį reikalavimą, autobusuose ir traukiniuose dažnai yra sėdynės, kurias galima sulankstyti ir ištraukti, kad tilptų neįgaliojo vežimėlis.

ADA sukūrė ir kitas privalomas transporto galimybes žmonėms su negalia. Nuo 1990 m. bet kuri viešojo transporto įmonė, finansuojama Federalinės tranzito asociacijos (FTA), privalo teikti paratransitą žmonėms, kurie dėl savo negalios negali atvykti į autobusų stotelę. Paratranzitas anksčiau buvo apibrėžiamas tiesiog kaip lankstus transportas, pavyzdžiui, furgonai ar bendri taksi, kai transporto priemonės nevažiuoja konkrečiu maršrutu, o pasiima ir išleidžia žmones, kur reikia. Tačiau pastaruoju metu ši paslauga buvo iš naujo apibrėžta.

Paratranzitas yra naudingas žmonėms su negalia, nes furgonai gali lanksčiai paimti keleivius, neverčiant jų nueiti iki autobusų stotelės. Daugeliui žmonių su negalia vaikščioti iki autobusų stotelės ir iš jos arba persėsti būtų labai sunku. Pagyvenę ir neįgalūs žmonės tiesiog susitaria dėl paratransito tarnybos, kad juos paimtų tą dieną ir tuo metu, kai jiems reikia važiuoti.

Deja, daugelis žmonių su negalia vis dar susiduria su transportu. Neįgaliesiems dažnai sunku keliauti į autobusų stotelę ir iš jos bei susisiekti, o važiuoti autobusu invalido vežimėlyje taip pat gali būti sudėtinga. Nors paratransito paslaugos garsinamos dėl savo lankstumo, iš tikrųjų dažnai reikia susitarti prieš kelias dienas ar savaites. Visuomenė vis labiau suvokia tokias kliūtis daugelyje vietų, o laikui bėgant gali ženkliai pagerėti neįgaliųjų transporto paslaugos.