Kokius gėrimus galiu pasigaminti su džinu?

Su džinu galima pasigaminti daug įvairių kokteilių – nuo ​​paprasto džino ir toniko ir ikoniško martinio iki istorinio gėrimo, vadinamo Pegu Club. Skiriamasis gėrimo skonis gaunamas iš kadagio uogų, o XVII amžiaus viduryje Danijoje pirmą kartą jį distiliavo gydytojas, siekęs palengvinti skrandžio problemas. Šiandien tai yra pagrindinė sudedamoji dalis įvairių gėrimų, vartojamų visame pasaulyje, įskaitant Gin Fizz, Gin Rickey, Tom Collins, Pink Lady ir Gin Sour.

Dviejų rūšių gėrimai – džinas ir tonikas ir „Pegu Club“ – sieja glaudžius ryšius su kolonijiniais britais. Džinas ir tonikas suteikė kolonijoms dvi priežastis mėgautis gaiviu kokteiliu: pirma, jis vėsino įkaitusiame Indijos klimate, antra, tonikas turėjo chinino, kovojančio su maliarija. Britų kolonistai taip pat mėgavosi gėrimu „Pegu Club“ – kokteiliu, pavadintu dėl jų susibūrimo vietos Rangūne. Keletas kokteilių, pagamintų iš šio gėrimo, turi spalvingus pavadinimus, įskaitant White Lady, Red Devil ir Negroni.

Kai kurie gėrimų pavadinimai taip pat intriguoja, todėl kyla klausimas dėl jų kilmės, pavyzdžiui, Šėtono ūsai, puolęs angelas, Paskutinis žodis ir Vėlinės. Kiti pavadinimai pagrįsti vietovėmis, pvz., Singapūro Sling, Long Island Iced Tea, Alabama Slammer, Teksaso arbata, Tokijo arbata, Baltimorės zoologijos sodas arba Old Etonian, pavadintas Etono koledžo vardu. Senasis etonas buvo populiarus pasirinkimas XX a. 1920 dešimtmetyje Londone. „Planter’s Punch“ tuo metu taip pat buvo gana populiarus Anglijoje ir kitose vietose ir buvo mėgstamas aktorės Tallulah Bankhead.

Rinkoje yra įvairių rūšių distiliuoto džino, o kai kurie yra pagardinti unikaliais ingredientais, kad suteiktų jiems ypatingą skonį. Pavyzdžiui, „Hendrick’s“ gaminamas Škotijoje ir gardinamas rožių žiedlapiais bei agurkais. Kitas prekės ženklas – Magellan – pagardintas vilkdalgių žiedais. Taip pat yra ekologiškų rūšių, trigubai distiliuoto tipo ir kitos rūšies, kuri yra pagardinta saldymedžiu. Daugelis prekių ženklų gaminami su įvairiais prieskonių ir žolelių asortimentais, kurie kartais vadinami botaniniais produktais ir gali apimti kalendrą, angeliko šaknį, cinamoną ir anyžius. Gamintojų slaptuose alkoholinių gėrimų receptuose gali būti daugiau nei tuzinas šių augalų arba mažiau nei pusšimtis.