Kokius spygliuočius turėčiau sodinti?

Spygliuočiai yra spygliuotieji arba žvynalapiai, dažniausiai kūginiai ir dažniausiai visžaliai gimnasėklių augalų šeimos nariai. Tik du visžaliai augalai, kukmedis ir kadagiai, veda vaisius, o keli, pavyzdžiui, kiparisai ir maumedžiai, rudenį numeta lapus. Yra 630 spygliuočių rūšių ir jie aptinkami beveik visose pasaulio vietose.
Lengvai prižiūrimi ir paprastai ilgaamžiai amžinai žaliuojantys medžiai dažnai naudojami miškui atsodinti, taip pat privatumo ir dekoratyviniais tikslais soduose ir kraštovaizdžiuose. Jie būna įvairių spalvų, tekstūrų, formų ir dydžių. Prieš pasirenkant spygliuočius sodinti, patartina ištirti skirtingas rūšis ir suprasti skirtingus jų auginimo poreikius.

Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra klimatas, dirvožemio tipas, plotas, vandens poreikis, reikiamos saulės šviesos arba šešėlio kiekis, augimo greitis, brandaus medžio dydis, medžio forma, medžių spalvos ir tekstūros bei kaina. Kai kuriems spygliuočiams reikalingas vėsus arba drėgnas klimatas, o kiti gali klestėti sausomis ar vidutinio klimato sąlygomis. Daugumai spygliuočių reikia priemolio, gerai nusausinto dirvožemio, tačiau kai kurie gali gerai dirbti ir molinguose dirvožemiuose.

Žinant brandaus spygliuočių aukštį ir išplitimą, galima nustatyti tinkamą sodinimo vietą ir reikiamą atstumą tarp dviejų medžių. Pavyzdžiui, aukšti medžiai, tokie kaip tuja, naudojami kaip privatumo ekranai ir paprastai sodinami 15–20 pėdų (4.572 6.096–XNUMX XNUMX metrų) atstumu vienas nuo kito. Mažesnius spygliuočius, tokius kaip airiškas kadagys, galima sodinti arčiau vienas kito, kad būtų suformuotos kraštinės ir gyvatvorės. Norint pasodinti giraitę, visžalius medžius galima sodinti tiesiomis eilėmis arba atsitiktine tvarka.

Taip pat svarbu atsižvelgti į spygliuočių augimo greitį ir priežiūrą, kurios jiems gali prireikti. Spygliuočiai paprastai nereikalauja priežiūros, yra atsparūs kenkėjams, puikiai tinka kasmet tręšiant ir mulčiuojant. Kai kurios veislės greitai auga, o kitos gali subręsti metų metus. Augimo greitį ir bendrą dydį tam tikru mastu įtakoja klimatas, regionas ir auginimas.

Greitai augančias veisles, atsižvelgiant į jų formą, tipą ir paskirtį, gali reikėti dažnai karpyti, genėti ar dresuoti. Jei nesate pasiruošę tai daryti reguliariai, geriau sodinti lėtai augančius visžalius augalus arba tokius, kurie yra natūralios stulpelio, rutuliškos, svyrančios ar skėčio formos. Visžalių medžių formos ir spalvos taip pat turi būti vertinamos atsižvelgiant į jų atitikimą bendram sodo ar kraštovaizdžio dizainui.

Tai padės aplankyti vietinius medelynus ir pasiteirauti apie visžalius medžius, tinkamus sodinti tam tikroje vietovėje ar tam tikrai paskirčiai. Taip pat internete galima pasitikrinti darželių katalogus ir internetu pateikti visžalių augalų užsakymą. Kai kurie medelynai taip pat siūlo sodo ir kraštovaizdžio tvarkymo paslaugas, jei reikia.