Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad Concerta® poveikis ADHD (dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimui) pagerina paciento gebėjimą susikaupti, kad jis galėtų susikoncentruoti į reikalingas asmenines ir socialines užduotis ir atlikti jas. Concerta® poveikis ADHD išryškėja, kai pacientas vartoja vaistus ilgą laiką. Kol vaistas lieka organizme, kol metabolizuojamas, jis pagerina paciento socialinį gyvenimą mokykloje ir namuose, suteikdamas jam galimybę susitelkti ties užduotimis – ligos dėmesio dalimi. Dėl geresnės nervų ir raumenų veiklos kontrolės Concerta® vartojimas ADHD sumažina paciento impulsyvumą – ligos hiperaktyvumą. Gydytojo paskirtas ir turintis nedaug šalutinių poveikių, naudojant Concerta® ADHD gydymui, galima sumažinti simptomus per visą paciento gyvenimą.
Concerta® yra tam tikra laiko atpalaidavimo metilfenidato forma, švelnus centrinės nervų sistemos stimuliatorius. Vaikams ir kai kuriems suaugusiems, turintiems ADHD simptomų, nustatyta, kad vaistas padidina dėmesį ir taip padidina paciento gebėjimą kontroliuoti savo išsiblaškymą ir impulsyvius kūno judesius. Pagrindinės Concerta® sudedamosios dalys iš pradžių buvo skiriamos kaip stimuliatoriai ir dietinės tabletės. Todėl nenuostabu, kad mažiausiai vienas iš dešimties pacientų patiria šalutinį poveikį – nemiga ir apetito praradimą.
Concerta® yra skirtingomis dozėmis, atsižvelgiant į gydytojo nustatytus paciento poreikius. Ilgalaikis atpalaidavimas užtikrina tinkamą dozę visą dieną, priklausomai nuo paciento metabolizmo. Concerta® naudojimas sergant ADHD turėtų būti tik viena visos gydymo programos dalis, įskaitant mokytojų ir tėvų konsultacijas ir socialinę drausmę, siekiant kontroliuoti neigiamą elgesį ir bet kokį šalutinį vaistų poveikį.
Remiantis tyrimais, paaugliai, vartojantys Concerta® nuo ADHD, yra mažiau linkę vartoti nelegalius narkotikus arba pastoti nepageidaujamo nėštumo.
Vaikų medžiagų apykaitos chemija keičiasi visą gyvenimą. Taip pat ir jų gebėjimai kontroliuoti ADHD simptomus. Concerta® pacientui gali neprireikti visą gyvenimą. Gydytojai, padedami tėvų, mokytojų ir psichologų, turėtų stebėti paciento elgesį, kad nustatytų bet kokius medžiagų apykaitos ar elgesio pokyčius, rodančius poreikį mažinti dozę.