Psichozė yra būklė, kai žmonės praranda ryšį su realybe, dažnai turi neįmanomų idėjų ar kliedesių ir patiria haliucinacijas, kai suvokiami dalykai, kurių iš tikrųjų nėra. Būklė dažnai pasireiškia žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga, ypač vėlesnėse ligos stadijose. Alzheimerio liga yra liga, kai sutrinka atmintis ir pasunkėja mąstymas, o tai gali turėti įtakos atpažinimui, kalbai, planavimui ir judėjimui. Ligai progresuojant, psichozė gali išsivystyti iki 50 procentų asmenų, kartais kartu su susijaudinimu ir agresija. Manoma, kad kai Alzheimerio liga ir psichozė pasireiškia kartu, tai gali būti specifinė Alzheimerio ligos rūšis, kuri gali būti susijusi su tam tikrais genais.
Įvairios psichozės rūšys yra susijusios su skirtingomis ligomis. Psichozės ir šizofrenijos atveju dažniau pasitaiko vadinamosios klausos haliucinacijos, kai žmogus girdi dalykus, dažniausiai balsus, kurių iš tikrųjų nėra. Sergant Alzheimerio liga ir psichoze, žmonės dažniau patiria regėjimo haliucinacijas, mato dalykus, kurių nėra. Kartais haliucinacijos būna malonios, ypač ligos pradžioje, dažnai stebint vaikus ar augintinius. Alzheimerio ligai progresuojant, psichozės simptomų pobūdis gali pasikeisti ir tapti labiau nerimą keliantis.
Nors šizofrenijos atveju patirti kliedesiai dažnai būna keisti, o sergant Alzheimerio liga ir psichoze bet kokie kliedesiai dažniausiai yra susiję su kasdieniais dalykais, pavyzdžiui, namais. Palyginti dažnai kyla kliedesių, kai žmonės yra įsitikinę, kad tikrai gyvena ne savo name, o turi kitą būstą kitur. Taip pat gana dažnai pasitaiko, kad sutuoktinis klaidingai identifikuojamas ir manoma, kad jis yra kažkas kitas. Paranoidinės psichozės forma, Alzheimerio liga sergantis žmogus gali patirti kliedesį, kad žmonės sėlina į namus ir vagia daiktus.
Gydant asmenį, sergantį Alzheimerio liga ir psichoze, siekiama sumažinti psichozės simptomus, kartu sumažinant nepageidaujamo šalutinio poveikio, kuris paveiktų asmens gyvenimo kokybę, riziką. Galimos gydymo vaistais komplikacijos gali būti mieguistumas, nenormalūs judesiai, širdies sutrikimai ir kraujospūdžio pokyčiai, galintys sukelti kritimą. Kai kurios valdžios institucijos mano, kad geriau skirti vaistus ekstremaliems atvejams ir ekstremalioms situacijoms, o vietoj jų naudoti kitus psichozės valdymo metodus. Alternatyvūs metodai apima slaugytojų švietimą ir Alzheimerio liga sergančio asmens kasdienybės bei aplinkos keitimą. Įrodyta, kad veiksmingos strategijos apima įprastą rutiną aplinkoje, kuri nėra per daug stimuliuojanti ar pernelyg nuobodi, vengti situacijų, kurios, kaip žinoma, sukelia psichozinius simptomus, ir mokymąsi, kaip užkirsti kelią psichozinio elgesio paaštrėjimui, kai jie atsiranda.