Yra daug įvairių dalykų, kurie gali prisidėti prie burnos džiūvimo. Tačiau kai žmogui po miego atsiranda burnos džiūvimas, priežastis gali būti lengviau nustatyti. Pavyzdžiui, asmuo, turintis tokią būklę kaip miego apnėja, dėl kurios didžiąją nakties dalį burna lieka atvira, gali pabusti su burnos džiūvimu. Taip pat gali atsirasti dėl skysčių trūkumo naktį, miego šildomoje patalpoje, kurioje nėra daug drėgmės, ar net tam tikrų vaistų vartojimo prieš pat miegą.
Miego apnėja yra būklė, kuri gali sukelti burnos džiūvimą, kai žmogus miega. Kai žmogus serga miego apnėja, jo kvėpavimas sustoja, o vėliau kartojasi iš naujo visą naktį. Dažnai šia liga sergantis žmogus taip pat daug knarkia ir knarkia. Asmuo, sergantis šia liga, dažnai džiūsta burna, nes jo burna gali likti atvira, nes jis knarkia ir naktį patiria kvėpavimo pokyčius.
Kartais burnos džiūvimas ir miegas yra susiję, nes naktį žmogus šiek tiek dehidratuoja. Pavyzdžiui, daugelis žmonių nustoja gerti skysčius netrukus po vakarienės ir tada miega aštuonias valandas ar ilgiau. Kai kuriems žmonėms dėl šio skysčių trūkumo naktį išsausėja burna, o tai gali būti dar blogiau, kai žmogus naktį vartoja vaistus. Pavyzdžiui, kai kurios pagalbinės priemonės miegui ir vaistai nuo alergijos ar peršalimo taip pat gali sukelti dehidrataciją.
Kai kuriais atvejais žmogui gali išsausėti burna, nes jis ilsisi šildomoje patalpoje. Karštis gali sumažinti drėgmės lygį ir sukelti burnos džiūvimą, kai jis prabunda. Tiesą sakant, daugelis žmonių dėl to pabunda iš karto ištroškę.
Jei žmogus po miego pastebi, kad jam išsausėja burna, jis gali imtis priemonių jai palengvinti. Miego apnėjos gydymas gali padėti, o kai kuriais atvejais žmogus gali palengvėti, jei per dieną išgeria daugiau vandens ir pasirūpina, kad tarp vakarienės ir prieš miegą gautų bent šiek tiek skysčių. Kai kurie žmonės taip pat gali reguliuoti šilumą savo miegamuosiuose arba naudoti drėkintuvą, kad padidintų orą drėgmės. Vaistų keitimas taip pat gali padėti.