Kai kuriems žmonėms demencija ir haliucinacijos yra susijusios, o apie 10 procentų demencija sergančių asmenų patiria haliucinacijas. Demencija yra terminas, apibūdinantis progresuojantį, lėtą psichinių gebėjimų mažėjimą. Haliucinacija yra patirtis, kurios metu žmogus tiki, kad mato, girdi, užuodžia ar jaučia tai, ko nėra.
Demenciją gali sukelti įvairios sveikatos sąlygos. Daugelis būklių sukelia negrįžtamą demenciją, kuri palaipsniui blogėja, įskaitant Alzheimerio ligą, Parkinsono ligą, Hantingtono ligą ir nuolatinį smegenų pažeidimą, kurį sukelia augliai ar galvos traumos. Kitų tipų demencija gali būti panaikinta, pavyzdžiui, demencija, kurią sukelia vitaminų trūkumas, pašalinami smegenų augliai, toksinai, nesaikingas narkotikų ar alkoholio vartojimas ir smegenų kraujavimas. Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo didžiosios depresijos, taip pat turi požymių, imituojančių demenciją.
Demencijos simptomai yra atminties sutrikimai, kalbos sunkumai, dezorientacijos jausmas ir netinkamas ar trikdantis elgesys. Demencija dažniausiai serga vyresni nei 65 metų asmenys. Kai demencija yra negrįžtama, psichikos funkcionalumas paprastai pablogėja per dvejų–10 metų laikotarpį. Priklausomai nuo demencijos priežasties, gali būti suteiktas gydymas, kuris sulėtintų nuosmukio greitį. Demencija ankstyvose būsenose dažniausiai prasideda pamiršus neseniai įvykusius įvykius ir kovojant su tinkamu sprendimu bei abstrakčiu mąstymu, o būklei blogėjant, kai kurie sergantys pradeda kovoti su demencija ir haliucinacijomis.
Haliucinacijos yra psichozės, kuri yra mąstymo proceso ir suvokimo sutrikimas, simptomas. Psichikos ligos, tokios kaip šizofrenija ir psichozinė depresija, gali sukelti haliucinacijas. Haliucinacijos taip pat gali atsirasti dėl narkotikų ir alkoholio vartojimo, epilepsijos, didelio karščiavimo, sunkios ligos ir demencijos.
Yra daugybė haliucinacijų tipų, dėl kurių žmogus jaučia neegzistuojančius dalykus. Haliucinacijų rūšys apima klausos haliucinacijas, kurių metu girdimi balsai; uoslės haliucinacijos, kurių metu jaučiami kvapai ir kvapai; ir regos haliucinacijos, kurių metu kažkas matosi. Asmenims, sergantiems demencija ir haliucinacijomis, dažniausiai pasireiškia regos haliucinacijos.
Rūpinimasis asmeniu, kuris kenčia nuo demencijos ir haliucinacijų, gali būti labai sudėtingas. Jei haliucinacijos nekelia baimės ar nerimo, globėjui geriausia nieko nedaryti. Esant erzinančioms haliucinacijoms, slaugytojams rekomenduojama naudoti „trijų R“ metodą, kad nuramintų, reaguotų ir nukreiptų demencija sergančius pacientus.
Pavyzdžiui, jei žmogus, sergantis demencija, mano, kad matė, kaip kažkas nuodija jo maistą, slaugytojas turėtų pradėti ramiai jam pasakyti, kad jis buvo ten ir nematė nieko aplink savo maistą. Tada globėjas turėtų atsakyti pasiūlydamas patikrinti virtuvę arba pasikalbėti su slaugytojomis, kad pamatytų, ar jos ką nors pastebėjo. Galiausiai, slaugytojas turėtų nukreipti paciento dėmesį į malonią veiklą, pavyzdžiui, žiūrėti televizorių ar dirbti su žodžių paieškos galvosūkiu.