Koks ryšys tarp hemoglobino ir hematokrito?

Hemoglobinas ir hematokritas yra du svarbūs viso kraujo tyrimo komponentai – testas, kurį gydytojas gali paskirti, kad nustatytų, ar nėra kokių nors pakitimų paciento kraujo chemijoje. Tiek „hemoglobinas“, tiek „hematokritas“ nurodo specifines raudonųjų kraujo kūnelių savybes, tačiau jie matuoja skirtingus dalykus. Hemoglobinas yra deguonį surišantis junginys, pernešantis deguonį į ląsteles, o atliekant hemoglobino tyrimą nustatoma, kiek šio junginio yra. Hematokrito tyrimas nustato, kiek viso kraujo tūrio yra raudonųjų kraujo kūnelių.

Gydytojai prašo hemoglobino ir hematokrito kartu su kitais kraujo chemijos matavimais, kad gautų išsamų paciento kraujo chemijos ir bendros sveikatos būklės vaizdą. Kai kurie dalykai gali iškreipti priemones. Smarkiai dehidratuotas arba skysčių prisotintas pacientas turės nenormalų kraujo tūrį, pavyzdžiui, dėl kraujo plazmos lygio pokyčių. Dehidratuotų pacientų hematokrito lygis gali būti neįprastai aukštas, nes bendras kraujo tūrio procentas yra daugiau raudonųjų kraujo kūnelių.

Normalus hemoglobino kiekis moterims svyruoja nuo 12–16 gramų viename dekalite, o vyrų – kiek didesnis – 14–18. Jei lygis yra žemas, tai gali reikšti, kad pacientas serga anemija. Hemoglobino trūkumas reiškia, kad paciento organizmas negaus pakankamai deguonies. Tai gali sukelti nuovargį ir kitas problemas, įskaitant organų nepakankamumą, lėtą žaizdų gijimą ir antrines komplikacijas. Pacientai taip pat gali turėti per daug hemoglobino, kaip matyti tokiomis sąlygomis kaip policitemija.

Raudonieji kraujo kūneliai iš esmės yra hemoglobino indai, todėl tarp hemoglobino ir hematokrito yra labai tiesioginis ryšys. Pacientams, kurių raudonųjų kraujo kūnelių kiekis yra mažas, hemoglobino kiekis gali būti mažas, nes jų organizme nėra pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, kad patenkintų jų poreikius. Taip pat didelis kiekis gali sukelti šio junginio perteklių. Pacientams, kuriems reikalingas kraujo perpylimas, siekiant pakeisti prarastą kraują arba kompensuoti sumažėjusią kraujo ląstelių gamybą, gali būti atliktas hemoglobino ir hematokrito tyrimas, siekiant nustatyti pradinį lygį ir išsiaiškinti, kaip jie reaguoja į perpylimą.

Hematokrito vertės vyrams gali svyruoti nuo 40-54 proc., o moterims – nuo 36-48 proc. Atlikdamas hemoglobino ir hematokrito tyrimą, gydytojas norės sužinoti, ar pacientas vartoja kokių nors vaistų, ar išgėrė neįprastai daug ar mažai skysčių. Jei reikšmės atrodo nenormalios, prieš tiriant galimas ligas, kurios gali sukelti didelę arba mažą raudonųjų kraujo kūnelių koncentraciją, jos gali būti laikomos veiksniais.