Tarp kortizolio ir miego yra įvairių sąsajų. Kai kurie tyrimai parodė, kad kortizolio lygis yra didžiausias anksti ryte, o per dieną jis gerokai sumažėja, o žemiausią lygį pasiekia apie 10 val. Tai rodo, kad maždaug šiuo metu kūnas yra labiausiai pasiruošęs ramiam miegui. Taip pat yra ryšys tarp kortizolio ir miego trūkumo. Praleidus gerą nakties miegą, streso ir kortizolio lygis pakyla, o tai sukelia dar daugiau miego sutrikimų.
Tyrimai parodė, kad miegas tomis valandomis, kai kortizolio lygis yra žemiausias, užtikrina ramiausią miegą ir visapusišką atjaunėjimą. Kortizolis yra žinomas kaip streso hormonas, todėl jis taip pat yra susijęs su miego ciklu dviem kitais būdais. Miego trūkumas gali sukelti didesnį streso lygį, taigi ir kortizolio lygį. Taip pat yra priešingai. Didelis streso lygis gali sukelti miego sutrikimus, o tai savo ruožtu dar labiau padidina streso lygį.
Įvairūs veiksniai gali padėti kovoti su destruktyviu kortizolio gamybos ciklu ir miego trūkumu. Gera mintis pabandyti užmigti, kol kortizolio lygis žemas. Tai leis ramiau miegoti ir padės sumažinti smegenų rūką bei įtampą visą dieną. Taip pat galima užsiimti veikla, kuri malšina stresą ir padeda organizmui pasiruošti miegui vakare. Pavyzdžiui, mankšta į kraują išskiria „geros savijautos“ endorfinus, todėl atsipalaiduoja. Papildomas krūvis taip pat gali leisti kūnui jaustis pakankamai pavargusi, kad galėtų laiku eiti miegoti.
Jei miego trūkumas yra streso priežastis, galimos įvairios priežastys. Tam tikros sveikatos būklės, nuotaikos sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija, ir didelis kofeino vartojimas gali sukelti nemigą. Taip pat gali būti kalti tam tikri vaistai. Tokiais atvejais gali padėti tarpininkavimas pagal receptą, kad būtų pašalintos pagrindinės priežastys. Migdomieji vaistai yra tik laikinas sprendimas ir neturėtų būti vartojami reguliariai.
Kartais didelis kortizolio kiekis ir miego sutrikimas yra neišvengiami, tačiau yra dalykų, kuriuos galima padaryti, kad tai netaptų šablonu. Jei miegas buvo sutrikęs, ty buvo sunku užmigti arba užmigti, gali padėti, jei kitą dieną veikla bus sumažinta iki minimumo. Nors tai ne visada įmanoma, bet kiek įmanoma lengviau sumažinsite papildomą stresą. Gali kilti pagunda nusnūsti, tačiau tai neturėtų trukti ilgiau nei pusvalandį, nes kitaip gali sutrikti miegas.
Pratimai turėtų būti atliekami daugiau nei dvi valandas prieš miegą. Kartais gali padėti ir atpalaiduojanti rutina, pavyzdžiui, išsimaudyti karštoje vonioje ar gurkšnoti šiltą pieną ar ramunėlių arbatą. Temperatūra turi būti vėsi, bet ne šalta, o patalpos turi būti kuo tamsesnės. Jei miegas vis tiek neužmigs, kartais gali padėti gilus kvėpavimas ir meditacija. Jei ne, reikėtų atsikelti iš lovos ir skaityti ar žiūrėti televizorių kitame kambaryje, kol pavargsite, kad galėtumėte miegoti.