Gerontologija, dar vadinama žmogaus senėjimo tyrimu, atskleidžia, kad tarp kraujospūdžio ir amžiaus yra tiesioginis ryšys. Augimo laikotarpį nuo kūdikystės iki paauglystės paprastai lydi nuolatinis žmonių kraujospūdžio padidėjimas. Kai žmonės sulaukia pilnametystės, ši tendencija šiek tiek mažėja, tačiau su amžiumi didėja arba mažėja. Šį dviprasmiškumą atspindi didėjantis kraujospūdžio diapazonas vėlesniais gyvenimo etapais; šie dramatiški fiziologiniai ir hormoniniai pokyčiai natūraliai atsiranda senstant.
Pavyzdžiui, sulaukus pilnametystės, užkrūčio liaukos veikla paprastai pradeda nykti, pažeidžiama autoimuninė sistema ir organizmas tampa jautresnis ligoms. Iki 50 metų moterims prasideda menopauzė, o tai rodo estrogeno gamybos sumažėjimą, todėl joms kyla rimtų su sveikata susijusių pokyčių, tokių kaip hipertenzija, rizika. Be to, maždaug gyvenimo viduryje kolageno sekrecija pradeda mažėti, todėl sustingsta sąnariai ir sutrinka regėjimas – du dažni vyresnio amžiaus žmonių nusiskundimai. Kiekvienas iš šių pokyčių sukelia stresą širdžiai, todėl padidėja kraujospūdis ir patvirtinamas kraujospūdžio ir amžiaus lygiagretumas.
Kadangi širdis kompensuoja kitų organų susidėvėjimą, ji taip pat turi susidoroti su natūraliu senėjimo procesu. Tai apima riebalų kaupimąsi jos raumenyse, dėl kurių vožtuvas įsitempia, todėl širdis dirba dar sunkiau, o kraujospūdis pakyla. Laikui bėgant šis slėgis ir mažėjantis kolageno kiekis sukelia arterijų sukietėjimą, o tai suteikia dar vieną tiesioginį ryšį tarp didėjančio kraujospūdžio ir amžiaus.
Tačiau yra keletas tyrimų, kurie rodo atvirkštinį ryšį tarp vyresnio amžiaus žmonių kraujospūdžio ir amžiaus. Šie rezultatai rodo, kad pablogėjusi kūno organų būklė iš tikrųjų alina širdį ir mažina kraujospūdį. Tuo pačiu metu bendras vandens kiekis organizme mažėja, o tai gali sumažinti kraujo tūrį ir sukelti atitinkamą kraujospūdžio slinkimą. Naujausi statistika taip pat rodo, kad žemas kraujospūdis, o ne aukštas, dažniau siejamas su vyresnio amžiaus žmonių mirtimis.
Šios priešingos perspektyvos dėl koreliacijos tarp kraujospūdžio ir amžiaus dar labiau paaiškina plačius kraujospūdžio diapazonus, kurie laikomi normaliu senėjimo lygiu. Taip pat teigiama, kad dabartiniams duomenims įtakos gali turėti kiti veiksniai, tokie kaip gyvenimo būdas ir aplinka, kurie taip pat gali pakeisti kraujospūdžio ir amžiaus poveikį. Ši reakcija iškilo neseniai pastebėjus, kad kai kuriose nepramoninėse šalyse kraujospūdis nepadidėja sulaukus 18 metų. Atlikus išsamesnius gerontologijos tyrimus, ateityje reikėtų aiškiau apibrėžti ryšį tarp kraujospūdžio ir amžiaus.