Makroekonomikos ir sveikatos santykis gali būti vertinamas iš to kampo, kad gera sveikata yra natūrali ekonomikos vystymosi pasekmė, arba iš perspektyvos, kad ekonomikos vystymasis priklauso nuo geros sveikatos. Visų pirma, ekonomiškai progresuojančios ekonomikos šalis gali sau leisti teikti kokybišką sveikatos priežiūrą, statyti geriausias ligonines ir rengti arba samdyti geriausius gydytojus. Antra, ekonomika augs arba vystysis greičiau, jei jos piliečiai bus sveiki.
Makroekonomikos ir sveikatos santykio pavyzdžiu galima matyti stiprios ekonomikos šalies atveju. Tokios šalies vyriausybė galės sukurti geriausią sveikatos sistemą, kuri užtikrins optimalią jos piliečių, taigi ir darbo jėgos, sveikatą. Tokia sistema gali apimti subsidijuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, pvz., Jungtinėse Valstijose Medicaid forma. Tokio tipo sveikatos apsaugos programos yra įmanomos tik ekonomiškai išsivysčiusiose ir šias programas galinčiose vykdyti šalyse.
Kitas būdas, kuriuo makroekonomika ir sveikata yra susiję, yra šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio ir jos įtakos piliečių galimybėms įsigyti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas santykis. Šalys, kurių BVP yra aukštas ir tvarus, yra ekonomiškai išsivysčiusios, o piliečiai paprastai gali sau leisti geresnes sveikatos priežiūros paslaugas nei šalyse, kurių BVP yra žemas. Tokios ekonomikos taip pat turi pagalbinę sistemą sveikatos draudimo forma, kurią piliečiai gali įsigyti, kad užtikrintų, jog jie galės sau leisti brangesnes medicinines procedūras.
Makroekonomiką ir sveikatą sieja didelis skurdo lygis ekonomiškai atsilikusios tautos piliečiams. Tokios šalies valdžia nesugebės užtikrinti piliečiams jokios gerovės. Iš tiesų, šios vyriausybės gali nesugebėti užtikrinti pagrindinių patogumų, tokių kaip švarus vanduo, geros ligoninės ir gerai reguliuojama maisto pramonė. Toks trūkumas neigiamai veikia piliečių sveikatą, todėl mažėja produktyvumas. Ekonomiškai išsivysčiusių šalių žmonės tai dažnai laiko savaime suprantamu dalyku.
Gerų sveikatos paslaugų trūkumas mažina darbo jėgą dėl tokių incidentų kaip padidėjęs kūdikių ir motinų mirtingumas ir mirtis nuo įvairių ligų. Kai kurios iš šių ligų gali būti išgydomos, pavyzdžiui, maliarija, arba išvengiamos, pavyzdžiui, cholera. Tokios ligos gali nusinešti žmonių gyvybes šiose šalyse dėl skurdo, todėl žmonėms sunku įpirkti būtinus vaistus ir kitą sveikatos priežiūrą.