Ryšys tarp metoklopramido ir vėlyvosios diskinezijos (TD) yra vienas iš vaistų ir rimtų šalutinių poveikių. Metoklopramidas gali būti naudojamas įvairiais būdais kaip vėmimą mažinantis ir gastroprokinetinis vaistas. Ilgalaikis šio vaisto vartojimas arba didelės dozės yra susiję su padidėjusia rizika susirgti TD – sutrikimu, dėl kurio atsiranda pasikartojančių nevalingų kūno judesių. Dėl ryšio tarp metoklopramido ir vėlyvosios diskinezijos Jungtinių Valstijų maisto ir vaistų administracija rekomenduoja metoklopramidą vartoti trumpiau nei 12 savaičių, nebent manoma, kad nauda yra didesnė už TD riziką. Jungtinėse Amerikos Valstijose metoklopramidas parduodamas su prekių pavadinimais Reglan® ir Metozolv ODT®.
Metoklopramidas pirmiausia naudojamas virškinimo trakto ligoms gydyti ir pykinimui bei vėmimui išvengti. Pacientai, sergantys cukriniu diabetu, gali vartoti šį vaistą gastroparezei gydyti, nes jis padidina žarnyno ir skrandžio susitraukimus, palengvina tokius simptomus kaip rėmuo ir apetito praradimas. Metoklopramidas taip pat skiriamas asmenims, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga (GERL), nes jis ramina rėmenį ir leidžia stemplės pažeidimams išgyti.
Chemoterapija ir pacientai po operacijos gali vartoti šį vaistą, kad išvengtų pykinimo ir vėmimo. Jis taip pat gali būti skiriamas žmonėms, kenčiantiems nuo nuolatinio žagsulio ir kraujagyslių galvos skausmo. Šis vaistas kartais skiriamas operacijos metu, siekiant apsaugoti nuo skysčių aspiracijos į plaučius.
Metoklopramido dozė pacientui priklauso nuo gydomos sveikatos būklės. Jis tiekiamas tabletėmis, tirpalu arba sirupu. Dažnas šalutinis poveikis yra mieguistumas ir galvos svaigimas.
Dabar žinoma, kad yra ryšys tarp didelių dozių ir ilgalaikio gydymo metoklopramidu bei vėlyvosios diskinezijos. Rizika susirgti TD vartojant metoklopramidą padidėja, jei vaisto vartojama ilgiau nei tris mėnesius. TD yra sutrikimas, kuriam būdingi nevalingi judesiai, dažniausiai apatinėje veido dalyje, pavyzdžiui, grimasos, lūpų daužymas ir liežuvio išsikišimas. TD pacientai taip pat gali jausti lūpų sučiaupimą ir raukšlėjimą bei greitą akių mirksėjimą.
Metoklopramido ir vėlyvosios diskinezijos veikimo mechanizmas nėra visiškai suprantamas. Manoma, kad TD atsiranda dėl neuroleptikų sukelto dopamino per didelio jautrumo ir kad metoklopramidas turi įtakos paciento dopamino kiekiui. TD kartais klaidingai diagnozuojamas kaip psichikos, o ne neurologinis sutrikimas, todėl pacientui skiriami neuroleptiniai ar antipsichoziniai vaistai, kurie tik pablogina problemą.
Dėl šio ryšio tarp metoklopramido ir vėlyvosios diskinezijos, siekiant sumažinti paciento riziką, mažiau nei 12 savaičių reikia vartoti mažiausią veiksmingą dozę. Jei TD išsivysto, pirmiausia reikia nutraukti metoklopramido vartojimą. Simptomai gali tęstis, nepaisant nutraukimo mėnesius ir metus, arba gali būti nuolatiniai.
Metoklopramidą vartojantys pacientai turi būti budrūs, kad neatsirastų TD požymių. Veido grimasos, pirštų judesiai ir žandikaulio siūbavimas yra sutrikimo simptomai. Taip pat dažnai pasitaiko liežuvio stumdymas ir pasikartojantis kramtymas ar lūpų daužymas.
Ankstyva diagnozė ir skubus metoklopramido vartojimo nutraukimas gali pakeisti būklę, tačiau taip pat gali būti, kad simptomai pablogės ir niekada nesumažės.
TD yra rimtas šalutinis vaistų, išskyrus metoklopramidą, poveikis. Jį paprastai sukelia vaistai, vadinami neuroleptikais, ir senesni antipsichoziniai vaistai, tokie kaip chlorpromazinas ir haloperidolis. Naujesni antipsichoziniai vaistai turi mažesnę tikimybę susirgti TD, tačiau jie nėra nerizikingi. Kaip ir vartojant metoklopramidą, TD išsivystymo tikimybė priklauso nuo dozės ir vaisto vartojimo trukmės. Buvo žinoma, kad TD atsiranda po kurio nors iš šių vaistų vartojimo tik šešias savaites.