Narcisizmas yra platus terminas, vartojamas apibūdinti įvairius, bet susijusius psichologinius reiškinius ir sąlygas, susijusias su meile ir savigarba arba, dažniau, su manimi ir perdėtu savęs vertinimu. Remiantis kai kuriomis psichologinėmis teorijomis, ypač Sigmundo Freudo psichoanalizėmis, tam tikras narcisizmo laipsnis yra būtinas sveikam psichologiniam vystymuisi. Asmuo, turintis perdėtą savivertės jausmą, dažnai vadinamas „narcizistu“, dažnai nesugeba susidoroti su kritika ar tariamais išpuoliais prieš savo vertę. Toks asmuo gali supykti dėl tokių suvokiamų išpuolių ir todėl gali elgtis keršydamas. Todėl narcisizmas ir kerštas dažnai yra glaudžiai susiję, nes suvokiamas išpuolis prieš narcizo vertę gali sukelti keršto veiksmą.
Santykis tarp keršto ir narcisizmo yra sudėtingas, nes narciziškų asmenų asmenybės gali labai skirtis. Vienas asmuo gali būti įžeistas ir siekti keršto dėl gesto ar žodžio, kuris net nebuvo skirtas kaip kritika ar puolimas, o kitas gali tik kerštingai reaguoti į tiesioginę kritiką, konstruktyvią ar kitokią. Narcisizmo ir keršto santykis taip pat gali skirtis atsižvelgiant į kerštui taikomus metodus. Kai kurie gali tiesiog bandyti nuvertinti numanomo užpuoliko pasiekimus arba socialiai pakenkti jam, o kiti gali įniršti ir bandyti fiziškai pakenkti „užpuolikui“.
Įvairios psichologinės teorijos pateikia galimus narcisizmo ir keršto siekimo elgesio paaiškinimus. Pavyzdžiui, Freudas teigė, kad įvairios ankstyvos vaikystės seksualinio vystymosi traumos buvo atsakingos už narciziškas asmenybes, dėl kurių žmogus gali jausti poreikį atkeršyti už suvoktas skriaudas. Kitos narcisizmo ir keršto teorijos remiasi narcizo poreikiu kiek įmanoma labiau kontroliuoti savo išorinę aplinką. Kerštas yra skirtas tiems, kurie bando pasisavinti šią kontrolę, ir gali būti vertinamas kaip bandymas vėl įtvirtinti kontrolę.
Narcisizmas ir keršto siekimo elgesys, paremtas narcizu, dažniausiai išsivysto iš įvairių vaiko auklėjimo aspektų. Pavyzdžiui, vaikai, kurių tėvai juos per daug gyrė net už nereikšmingus pasiekimus, linkę blogai susidoroti su kritika ir netgi gali prastai reaguoti į pagyrų trūkumą. Kita vertus, vaikams, kurie nuolat sulaukia griežtos kritikos, suaugusiems taip pat gali būti sunku susidoroti su kritika ir jie gali suvokti atakas atsitiktiniais komentarais ar net komplimentais. Tokie asmenys gali panaudoti kerštą kaip įrankį, kad atkurtų savivertę ir iš naujo patvirtintų savo aplinkos kontrolę.