Parkinsono liga ir distonija yra neurologiniai sutrikimai, kurie neigiamai veikia žmogaus gebėjimą kontroliuoti savo judesius. Pateikiant kartu, nėra žinomos, nustatytos Parkinsono ligos ir distonijos išsivystymo priežasties. Nė viena būklė nėra išgydoma, todėl gydymas paprastai yra sutelktas į simptomų valdymą. Dažnai vaistai, fizinė terapija ir, kai kuriais atvejais, chirurgija yra naudojami siekiant sulėtinti ligos progresavimą ir suteikti tam tikrą normalumo vaizdą ankstyvosiose Parkinsono ligos stadijose.
Distonija laikoma raumenų sutrikimu, atsirandančiu smegenyse, dėl kurio pažeidžiamas žmogaus gebėjimas kontroliuoti raumenų judesius. Skausmingi, su šia progresuojančia būkle susiję spazmai gali pasireikšti pavieniui arba keliose kūno dalyse vienu metu. Vien JAV paveikianti daugiau nei 250,000 XNUMX žmonių, distonija nėra diskriminacinė ir gali turėti įtakos bet kokio amžiaus žmonėms. Dažniausiai pasitaikantys šio progresuojančio sutrikimo požymiai pabrėžia Parkinsono ligos sekinančius padarinius.
Panašiai kaip ir distonija, nėra žinomos vienintelės Parkinsono ligos išsivystymo priežasties. Ši progresuojanti būklė neigiamai veikia žmogaus gebėjimą kontroliuoti savo fizinius judesius, todėl pamažu pablogėja judrumas, veido išraiška ir kalba. Nors nėra žinomos sutrikimo vystymosi priežastys, buvo pasiūlyta, kad įvairūs aplinkos ir genetiniai veiksniai gali prisidėti prie simptomų pasireiškimo. Ne tik nuolatinis aplinkos toksinų, pvz., pesticidų, poveikis gali sukelti raumenų funkcijos praradimą, bet ir cheminis disbalansas, pvz., atsirandantis dėl dopamino išeikvojimo ir nervų pažeidimo, taip pat gali turėti lemiamą vaidmenį ligos vystymuisi.
Dėl laipsniško simptomų atsiradimo nėra galutinio testo, skirto Parkinsono ligai ir distonijai diagnozuoti. Dauguma diagnozių nustatomos nuodugniai įvertinus visą ligos istoriją ir atliekant įvairius neurologinius tyrimus. Nustatyti kriterijai taip pat gali būti naudojami siekiant nustatyti, ar simptomai atitinka Parkinsono ligos ir distonijos progresavimą. Kriterijai dažnai apima, ar asmuo turi bent du įspėjančius ligos požymius, pagal kuriuos nustatoma, kurioje kūno pusėje pasireiškia simptomai, ir ar jo būklė pagerėja vartojant vaistus.
Asmenims, sergantiems distonija ir Parkinsono liga, dažnai išsivysto psichologinės problemos, įskaitant depresiją, kūno funkcijų kontrolės problemas ir sutrikusią virškinimo funkciją, o tai gali prisidėti prie reguliaraus vidurių užkietėjimo. Pastarosiomis ligos stadijomis komplikacijos gali pabloginti gebėjimą kramtyti ir nuryti, o tai gali padidinti jo ar jos užspringimo riziką. Dažnai Parkinsono ligos ir distonijos progresavimui sulėtinti vartojami vaistai gali sukelti nemigą, haliucinacijas ir nuolatinius nevalingus judesius, tokius kaip trūkčiojimas.
Ankstyvas simptomų atsiradimas dažnai apima lengvą drebėjimą, kuris paveikia rankas. Nors simptomų pasireiškimo pobūdis ir laipsnis paprastai skiriasi priklausomai nuo asmens, įprasti požymiai yra raumenų rigidiškumas, sutrikusi kalba ir nesugebėjimas atlikti automatinių judesių, pvz., mirksėjimo. Daugeliui žmonių pasireiškia nežymus judėjimo sutrikimas, pvz., judėjimas vaikštant, ir gali pasitaikyti akimirkų, kai jie praranda pusiausvyrą. Ligai progresuojant, asmenys ilgainiui praranda gebėjimą kalbėti, išlikti judrūs ir kontroliuoti savo judesius. Vėlesnėse ligos progresavimo stadijose žmogaus pažinimas labai pažeidžiamas ir žmogus negali savo noru judėti.
Nesant gydymo, vaistai ir fizinė terapija dažnai naudojami siekiant padėti valdyti simptomus. Vaistų, tokių kaip MAO-B inhibitoriai ir anticholinerginiai vaistai, naudojimas gali būti naudojamas dopamino kiekiui didinti ir reguliuoti bei fiziniams Parkinsono ligos ir distonijos požymiams, kurie dažnai pasireiškia pradinėse ligos vystymosi stadijose, pvz., drebulys, valdyti. Siekiant palengvinti Parkinsono ligos ir distonijos simptomus, gali būti skiriami papildomi vaistai, įskaitant levodopą. Deja, sutrikimui progresuojant, esant ryškesniems simptomams, vaistai ilgainiui praranda veiksmingumą.
Taip pat gali būti rekomenduojama fizinė terapija, kuri padės sulėtinti pradinių Parkinsono ligos ir distonijos simptomų progresavimą. Reguliarus pratimas gali būti veiksmingas skatinant judrumą ir raumenų funkciją. Gali būti rekomenduojamos papildomos terapijos, kad padėtų pastariesiems sutrikimo požymiams, pvz., tiems, kurie gali turėti įtakos kalbai ir pažinimui.
Kai kuriems asmenims operacija gali būti galimybė sulėtinti ligos progresavimą. Atliekant procedūrą, vadinamą giliąja smegenų stimuliacija, smegenyse įdedamas elektrodas, kad būtų sumažintas nevalingų judesių ryškumas ir dažnis. Kaip ir atliekant bet kokią invazinę medicininę procedūrą, su gilia smegenų stimuliacija susijusi rizika, todėl prieš pasirenkant šią gydymo galimybę, ją reikia aptarti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.