Ryšys tarp raudonplaukių ir skausmo kelia didelį tyrėjų susidomėjimą, kurie atrado, kad genas, atsakingas už raudonus plaukus, taip pat vaidina svarbų vaidmenį skausmo suvokime. Raudonplaukės yra jautresnės skausmui ir mano, kad kai kurie analgetikai yra mažiau veiksmingi. Be to, jiems gali prireikti daugiau anestezijos, kad būtų išlaikyta sedacija, o tai ypač svarbu gydytojams ir medicinos paslaugų teikėjams, besiruošiantiems medicininėms procedūroms. Paradoksalu, bet kai kurie skausmą malšinantys vaistai raudonplaukiams iš tikrųjų yra agresyvesni.
Genetiškai ryšys su raudonplaukiais ir skausmu yra susijęs su mutavusiu genu. Žmonėms, kurių plaukai yra kitos spalvos, genas gamina hormono receptorių, kuris gamina melaniną, kai organizmas jį suaktyvina. Raudonplaukės turi kiek kitokios formos hormonų receptorius, todėl oda būna šviesi, plaukai paraudę. Tuo tarpu organizme vis dar yra hormono, kuris turi užsifiksuoti prie šio receptoriaus, ir jam reikia kažkur pasitraukti.
Šis receptorius priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir tie, kurie perduoda skausmo signalus. Dėl to hormonas, sukurtas prie jo prisijungti, taip pat gali užsifiksuoti prie skausmo receptorių, sukeldamas skausmo pojūtį. Raudonplaukiams skausmingi dirgikliai gali būti intensyvesni, nes jie yra jautresni. Medicinos sąlygomis raudonplaukių ir skausmo ryšys gali būti svarbus, nes priežiūros paslaugų teikėjams gali tekti būti atsargiems atliekant procedūras, kurios kitiems sukelia tik nedidelį diskomfortą.
Nuskausminimui taip pat svarbu suvokti ryšį tarp raudonplaukių ir skausmo. Daugelis vietinių anestetikų greičiau nusidėvi raudonplaukiams – tai ypatinga dantų chirurgijos problema, kai jie naudojami skausmui malšinti gręžimo ir kitų procedūrų metu. Odontologui gali prireikti naudoti daugiau, nenaudojant tiek daug, kad pacientui kiltų blogos reakcijos rizika. Planuodami operaciją anesteziologai taip pat turi atsižvelgti į raudonplaukius ir skausmą, nes gali prireikti padidinti dozę, kad pacientas būtų visiškai anestezuotas.
Kai kurie raudonplaukiai taip pat yra labiau linkę į mėlynes, nors atrodo, kad jų kraujas kreša įprastai ir jiems nekyla padidėjusi kraujo sutrikimų rizika. Tai gali būti dėl šviesesnės odos, todėl lengviau matyti šviesias mėlynes, kurios gali būti paslėptos po gilesnio odos atspalvio žmonėmis. Žmonės taip pat gali pajusti padidėjusį jautrumą mėlynės vietoje, jei jų plaukai raudoni, todėl mėlynės gali atrodyti didesnės ir dažnesnės nei kitų žmonių.