Retorika ir kompozicija yra mokslo šakos, nagrinėjančios veiksmingą žodžių vartojimą ir įtikinėjimą. Šie du žodžiai kartais vartojami pakaitomis, tačiau yra keletas skirtumų tarp šių dviejų disciplinų akcentų. Kompozicija susijusi su beveik vien rašytiniu žodžiu, o retorika reiškia įtikinėjimą ir kituose kontekstuose. Retorika ir kompozicija taip pat laikomos retorinėmis priemonėmis, kurios yra susijusios su įtikinėjimu kalboje ar raštu.
Terminas „retorika“ kilęs iš senovės Graikijos, kur jis reiškė kalbos studijas ar meną arba įtikinamą viešą kalbėjimą. Aristotelis, kuris laikomas retorikos tėvu, suskirstė tyrimą į penkis retorikos kanonus: išradimą, išdėstymą, stilių, įsiminimą ir pristatymą. Graikijos retorikos studentai būtų mokomi efektyviausių būdų, kaip šiomis priemonėmis įtikinti savo auditoriją.
Šiais laikais retorikos studijos buvo išplėstos, kad būtų galima taikyti bet kokią įtikinančią kalbą, ypač raštu. Nežodinės įtikinimo priemonės, tokios kaip fotografija ar muzika reklamoje, siekiant sukelti tam tikrą auditorijos reakciją, taip pat gali būti laikomos retorika. Tačiau įsiminimas ir pristatymas nebėra laikomi retorinių studijų dalimi.
Kita vertus, kompozicija yra modernesnis tyrimas, kuris įgavo svarbą, nes vis daugiau pasaulio gyventojų tapo raštingi. Kompozicijos kursuose studentai paprastai mokosi apie įvairius negrožinės literatūros rašymo tipus. Tai gali apimti kompoziciją, kuri turi būti informatyvi ir objektyvi, tačiau dauguma kompozicijų turės retorinį arba įtikinamą tikslą. Retorika gali būti laikoma principais, kuriais vadovaujamasi įtikinamai kompozicijai. Dėl šios priežasties retorika ir kompozicija dažnai studijuojamos kartu, o magistrantūros ar bakalauro studijų programos, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas negrožinės literatūros rašymui, dažnai bus pažymėtos kaip retorikos ir kompozicijos programos.
Kita sritis, kurioje retorika ir kompozicija sutampa, yra vadinamosios retorinės priemonės. Tai kalbos figūros, gerinančios kalbos ar rašymo įtaigumą. Retorinės priemonės dažnai laikomos išskirtinai stilistinėmis priemonėmis, tokiomis kaip kartojimas ar paralelizmas, tačiau retorika taip pat apima turinį. Įgudęs rašytojas apsvarstys, kokias idėjas, pavyzdžius ir pan. įtraukti į savo kompoziciją, kad įtikintų numatytą auditoriją.