Pagrindinis ryšys tarp rytinio pykinimo ir persileidimo yra tas, kad moterys, kurios nėštumo metu patiria pykinimą ir vėmimą, turi mažesnę nėštumo praradimo riziką. Be to, moterims, kurios visiškai neserga, persileidimo rizika yra šiek tiek didesnė, palyginti su moterimis, kurioms sunkus ar vidutinio sunkumo pykinimas. Priežastis, kodėl taip yra, nėra visiškai suprantama, nes niekas tiksliai nežino, kas sukelia rytinį pykinimą.
Yra keletas teorijų, kodėl rytinis pykinimas ir persileidimas retai būna kartu. Pirma, liga nėštumo metu yra požymis, kad hormonai greitai didėja ir sukelia reakcijas moters kūne. Įprastų nėštumo simptomų, tokių kaip pykinimas, nebuvimas gali būti ženklas, kad hormonų lygis nepadidėja taip, kaip turėtų. Šie hormonai, visų pirma progesteronas ir estrogenas, yra būtini siekiant išvengti menstruacijų ir palaikyti sveiką nėštumą. Dėl šių hormonų trūkumo organizmas gali nesuprasti, kad yra nėščia, ir spontaniškai nutraukti nėštumą.
Kita teorija apie rytinį pykinimą ir persileidimų dažnį teigia, kad pykinimas ir vėmimas nėštumo metu yra gamtos būdas užtikrinti, kad mama nevalgytų nieko žalingo. Vėmimas taip pat gali padėti išvalyti skrandį nuo potencialiai kenksmingų patogenų. Ši teorija nėra labai pagrįsta, iš dalies dėl to, kad dažnai moteriai suserga mintis, kad ji valgo sveiką maistą ir gerai toleruoja greitą maistą.
Ar yra koks nors ryšys tarp rytinio pykinimo sunkumo ir persileidimo, nėra visiškai žinoma. Paprastai nėra nustatyto ligos kiekio, kuris būtų laikomas „sveika“ ar „nesveika“, kol motina vis dar gali valgyti ir maitinti savo kūną ir netenka dehidratacijos. Be to, moterys nėštumo metu pykina įvairaus lygio ir trukmės, be jokio akivaizdaus ryšio su nėštumo sveikata.
Tačiau yra daug moterų, kurios visai nepatiria rytinio pykinimo ar pykinimo ir susilaukia sveikų kūdikių. Gali būti, kad jei hormonų teorija būtų teisinga, šios moterys gali tiesiog geriau reaguoti į hormonų padidėjimą nei dauguma. Kita galimybė yra ta, kad šios moterys valgo sveikiau ir vengia rizikingo maisto bei kitų medžiagų, todėl gali būti mažiau reikalinga papildoma apsauga nuo vėmimo ir pykinimo. Taip pat gali būti, kad kūdikis ar placenta gamina hormonus arba fermentus, dėl kurių kai kurios moterys serga, o kitos – ne.