Suvokimas ir dėmesys yra dvi sąvokos, susijusios su žmogaus pažinimo raida. Abu kyla iš gebėjimo sąmoningai kontroliuoti ir nukreipti psichinį procesą, susijusį su išoriniais dirgikliais, kurie gali būti fiziniai, vaizdiniai arba iš saugomos atminties, susijusios su įvykiais. Iš esmės suvokimo ir dėmesio santykis yra tas, kad suvokimas yra gebėjimas suprasti aplinką ir aplinką, o dėmesys yra gebėjimas susikoncentruoti į bet kurį suvokiamą dirgiklį.
Ryšys tarp suvokimo ir dėmesio kyla iš žmonių gebėjimo pasirinkti, į kokius vidinius ar išorinius dirgiklius nukreipti savo dėmesį. Tai labai svarbus gebėjimas dėl informacijos srauto, su kuriuo žmonės turi kovoti kasdien. Atkreipdamas dėmesį į pasirinktus dirgiklius, individas gali sutelkti savo dėmesį į tam tikrus dirgiklius, o perteklinius išsaugo ilgalaikėje arba trumpalaikėje atmintyje, kad galėtų pasinaudoti ateityje.
Pavyzdžiui, jei jaunas berniukas saulėtą dieną vaikšto po parką, jis pastebės daugybę objektų, kurie yra tam tikri dirgikliai. Kai kurie iš jų bus pastebėti tik nežymiai, o kiti išsiskirs skirtingu fokusavimo laipsniu ir atkreips berniuko dėmesį. Pavyzdžiui, tokie išoriniai dirgikliai bus saulės šiluma, nedidelis vėjelis, gėlės parke ir kt. Ryšys tarp suvokimo ir dėmesio matomas dirgikliuose, į kuriuos berniukas pasirenka sutelkti dėmesį.
Pavyzdžiui, jis gali šiek tiek pastebėti viską, kas aprašyta aukščiau, bet gali pasirinkti auksaspalvį retriverį arba ledų mašiną kaip savo dėmesį. Kai kurie kiti objektai gali būti saugomi jo trumpalaikėje atmintyje, tačiau ledų sunkvežimis ir auksaspalvis retriveris išsiskirs ryškiai, nes jis nusprendė skirti tam konkrečius vizualinius dirgiklius. Jei jaunas berniukas bus apklaustas praėjus metams nuo to laiko, jis galbūt iš dalies prisimins kitus veiksnius, bet auksaspalvio retriverio ir kitų objektų, į kuriuos jis atkreipė dėmesį, atmintis jam tikriausiai atsiras lengviau. Iš esmės suvokimas ir dėmesys yra susipynę dėl to, kad dirgiklius patiriantis asmuo savo dėmesį skiria objektams, kuriuos jis suvokia.