Psichofizika bando suprasti ryšį tarp fizinio stimulo ir jo sukuriamo psichologinio įspūdžio arba kaip fizinis pasaulis veikia protą. Ryšys tarp suvokimo ir psichofizikos yra tas, kad suvokimas yra vienas iš konstruktų, nagrinėjamų psichologinėje lygties dalyje. Psichofizika naudoja kiekybinius matavimus, kad analizuotų dirgiklių sukeliamų pojūčių ir suvokimo ryšį.
Ryšys tarp suvokimo ir psichofizikos yra svarbus tuo, kad tai, ką žmogus taip suvokia, ne visada rodo stimulą. Stimulai turi skirtingas savybes, kurios turi įtakos tam, ar asmuo juos žino, ar ne, ir lemia jų tapatybę. Dirgiklių skirtumo laipsnis turės įtakos tam, ar juos galima atskirti, ar ne, ir kokio masto dirgiklis turi pasiekti, kad būtų galima nuspręsti dėl panašumo ir skirtumo.
Yra trys psichofizikos suvokimo matavimo metodai. Tai yra dydžio įvertinimas, suderinimas ir aptikimas arba diskriminacija. Apskaičiuojant dydį, subjektas turi įvertinti stimulą pagal jo ryškumą ar garsumą skalėje. Norint suderinti, tiriamasis turi surasti panašius dirgiklius savo išvaizda, garsu ar tonu. Atliekant aptikimą, subjekto prašoma atskirti nedidelius intensyvumo skirtumus arba tai, ar blykstelėjo šviesa ar pasigirdo garsas. Du svarbūs suvokimo ir psichofizikos terminai yra „absoliutus slenkstis“ ir „skirtumo slenkstis“. Absoliutus slenkstis reiškia mažiausią aptinkamą stimulo energijos kiekį, o skirtumo slenkstis arba tiesiog pastebimas skirtumas reiškia mažiausią aptinkamą skirtumą tarp dviejų dirgiklių.
Vienas iš svarbiausių suvokimo ir psichofizikos nuostatų yra Weberio dėsnis, kuriame teigiama, kad skirtumas tarp dviejų dirgiklių yra proporcingas pradiniam arba pradiniam intensyvumui. Tai yra, jei nedideliam parametrui taikomas nedidelis intensyvumo padidėjimas, tą padidėjimą galima aptikti. Tačiau jei tas pats nedidelis padidinimas bus pritaikytas didesniam parametrui, jo nebebus galima aptikti. Pavyzdžiui, kažkas, laikantis nedidelį svorį, pastebės, kad yra pridėtas kitas mažas svoris, o tas, kuris turi didelį svorį, nepastebės pridedant mažo svorio.
Suvokimo ir psichofizikos studijos labai naudingos tokiose srityse kaip ergonomika ir žmogaus bei kompiuterio sąveika. Tokių gaminių kaip buitinė technika, programinė įranga ir skrydžio sąsajos dizainas remiasi psichofizikos eksperimentų rezultatais. Kitos sritys, kurioms buvo naudinga psichofizika, yra neurologija, psichologija ir oftalmologija.