Vagus nervas ir alpimas yra susiję per autonominį atsaką, žinomą kaip vazovagalinė sinkopė. Dažnai patiriama būklė, vazovagalinė sinkopė, kuri kartais vadinama vazovagaliniu atsaku, atsiranda, kai klajoklis nervas nukreipia per daug kraujo iš smegenų. Neturint nuolatinio deguonies tiekimo, smegenys greitai išsijungia, žmogus laikinai netenka sąmonės. Daugeliu atvejų apalpimas, susietas su klajoklio nervo, atsigauna greitai ir, nebent pacientas buvo sužalotas alpdamas, medicininė pagalba dėl tokio alpimo nėra būtina.
Kitu atveju sveikiems pacientams klajoklis nervas ir alpimas yra glaudžiai susiję. Nors yra daugybė sąlygų, dėl kurių žmogus gali nualpti, dažniausiai per didelis šio nervo stimuliavimas yra priežastis. Šis nervas pirmiausia yra atsakingas už virškinimo sistemos, širdies ir smegenų sujungimą ir ypač už papildomo kraujo nukreipimą į virškinimo sistemą, kai reikia. Šiai sistemai reikalingas papildomas kraujas virškinant didelį maistą, išleidžiant kietąsias atliekas ar vemiant. Pagrindinis ryšys tarp klajoklio nervo ir apalpimo yra tas, kad kai kuriems pacientams šių procesų metu nervas gali nukreipti per daug kraujo į virškinimo sistemą, dėl ko smegenyse atsiranda stygius ir dėl to prarandama sąmonė.
Be to, kad kraujas nukreipiamas nuo smegenų, klajoklis nervas gali sukelti kraujospūdžio kritimą ir kraujagyslių išsiplėtimą. Dėl to kraujas kaupiasi kojose, toliau nuo smegenų, kur jo reikia sąmonės palaikymui. Kraujo tekėjimas grįžta į smegenis, o kraujospūdis normalizuojasi po to, kai žmogus nualpo ir veiksmingai atstatomas klajoklio nervas.
Žmonės, kurie yra linkę į pernelyg didelį klajoklių nervo stimuliavimą, paprastai pradeda alpti paauglystėje, nors pernelyg didelis klajoklių nervo stimuliavimas, lydimas alpimo, gali pasireikšti bet kuriam žmogui bet kuriame amžiuje. Jei žmogus dažnai apalpsta, reikia kreiptis į gydytoją, kad įsitikintų, ar atsakingas klajoklis nervas. Jei nėra jokių kitų sveikatos sutrikimų, pvz., širdies problemų, alpimas nėra ypač pavojingas, nors kritimas dėl sąmonės netekimo gali susižaloti.
Taip pat gali būti per didelis klajoklio nervo stimuliavimas ir alpimas, kai žmogus tampa emociškai įkrautas. Baimė dažnai gali sukelti apalpimą, todėl neretai pacientai, kurių klajoklio nervai pernelyg jautrūs, nualpsta matydami kraują, poodines adatas ar kitus dalykus, sukeliančius baimės reakciją. Didelio streso situacijos taip pat gali sukelti apalpimą.