Antigenai ir antikūnai iš esmės kariauja vienas su kitu daugumoje žmogaus kūnų. Antikūnai, taip pat žinomi kaip imunoglobulinai, yra Y formos molekulės, randamos kraujyje, kovojančios su svetimomis medžiagomis, žinomomis kaip antigenai. Antigenai yra bakterijų, cheminių medžiagų ar virusų baltymai arba polisacharidai, kurie atakuoja imuninę sistemą. Jie taip pat gali sukelti alergines reakcijas dėl pleiskanų, maisto ar žiedadulkių.
Paprastai antigenai taip pat gali kelti pavojų gyvybei perpilant kraują ir persodinant organus. Pavyzdžiui, jei pacientui perpilamas kraujas, o jo organizmas naują kraują traktuoja kaip svetimą medžiagą, antikūnai gali smarkiai atakuoti imuninę sistemą. Persodinus organus, imuninė sistema gali atmesti transplantacijos audinių ląsteles. Abiem atvejais tai gali sukelti didelę infekciją ar net mirtį.
Ne visi svetimi antigenai yra aplinkos. Pavyzdžiui, vėžio ląstelės yra antigenai, kurie vystosi organizme. Jei imuninei sistemai nepavyks pašalinti ar sunaikinti šių vėžio ląstelių, jos gali daugintis milijonais ir smarkiai atakuoti imuninę sistemą. Antigenai ir antikūnai kovoja vieni su kitais vien dėl žmogaus kūno išlikimo.
Reaguodama į šias svetimas medžiagas, imuninė sistema gamina B ląsteles, kurios yra baltymai, gaminantys antikūnus, atakuojančius antigenus. B ląstelės yra baltieji kraujo kūneliai, randami kaulų čiulpų kamieninėse ląstelėse. Galiausiai jie virsta plazminėmis ląstelėmis, kurios gamina antikūnus.
Kad atakuotų dažniausiai organizme esančius antigenus, Y formos molekulės leidžia skirtingiems antikūnams prisitvirtinti prie skirtingų antigenų. Y formos molekulės užsifiksuoja ant antigeno rakto ir apsivynioja aplink antigeną, kol jis sunaikinamas – antigenai ir antikūnai tam tikra prasme yra mirtini priešai.
Y formos molekulių galuose yra aminorūgštys. Aminorūgštys yra baltymai, padedantys antikūnams atpažinti antigenų buvimą. Kiekvienas antikūnas yra sukurtas taip, kad atitiktų daugumą antigenų. Antigenų ir antikūnų organizme yra daug – organizmo imuninė sistema sugeba užregistruoti ir sunaikinti per milijoną skirtingų antigenų.
Yra penkios skirtingos antikūnų klasės: IgA, IgD, IgE, IgG, IgM. IgA antikūnai dažniausiai randami gleivėse, seilėse ir ašarose. IgD antikūnai randami pilvo ir krūtinės ląstos audiniuose, tačiau nėra tiksliai aišku, kokia yra jų pagrindinė funkcija. IgE antikūnai išskiria histaminus prieš tokias svetimas medžiagas kaip žiedadulkės, maistas, šienligė ir astma.
IgG antikūnai yra labiausiai paplitę ir labiausiai paplitę antikūnai. Jie apsaugo imuninę sistemą nuo pagrindinių infekcijų ir ligų. Be to, jie juda tarp ląstelių ir kraujo, kad apsaugotų organus ir odą. IgM antikūnai yra pirmieji antikūnai, kurie pakyla prieš bet kokio tipo bakterijų, cheminių, grybelinių ar virusų atakas.