Antiseptikai ir dezinfekavimo priemonės yra naudojamos bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams naikinti arba jų augimui apriboti. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra vieta, kurioje jie naudojami. Antiseptikai naudojami atvirose kūno vietose, dažnai, bet ne visada, žaizdos ar chirurginio pjūvio vietoje, siekiant išvengti infekcijos. Siekiant sunaikinti potencialiai pavojingus mikrobus, dezinfekavimo priemonės naudojamos ant kitų paviršių – nuo operacinių paviršių iki virtuvės stalviršių.
Tiek dezinfekantų, tiek antiseptikų naudojimas yra gana naujas medicinos praktikos papildymas. Miazminė ligų teorija, kuri teigė, kad ligas sukelia ne mikroorganizmai, o nešvari aplinkos įtaka, išliko plačiai priimta iki XIX amžiaus vidurio. Medicinos įstaiga nenorėjo keisti standartinių procedūrų, net ir turėdama didžiulių eksperimentinių įrodymų.
Ankstyvieji antiseptikų ir dezinfekantų tyrimų pionieriai, tokie kaip Ignazas Semmelweisas, tyręs motinų, gydytų be tinkamų antiseptinių procedūrų, mirtingumą, greitai pastebėjo, kad pagrindinės sanitarinės atsargumo priemonės labai sumažino daugelį su medicininiu gydymu susijusių pavojų. Nors gydytojai vangiai priėmė jo patarimą, galiausiai jo nuomonė nugalėjo. Džozefas Listeris tapo sėkmingiausiu antiseptikų ir dezinfekantų naudojimo šalininku, o jo darbo pakako, kad pamažu būtų pakeista standartinė medicinos praktika.
Antiseptikai ir dezinfekavimo priemonės naikina mikrobus, tačiau antiseptikai taip pat turi nežymiai pakenkti organizmo audiniams arba visai nekenkti. Vandenilio peroksidas ir alkoholis yra vieni iš labiausiai paplitusių antiseptikų, naudojamų tiek medicinoje, tiek buityje. Paprastai jie naudojami odai nuvalyti prieš darant pjūvį, siekiant pašalinti visus potencialiai pavojingus mikrobus ant odos paviršiaus. Antiseptikai taip pat gali būti naudojami paviršiaus įpjovimams ar įbrėžimams gydyti, kad būtų sunaikinti visi mikrobai, kurie jau galėjo patekti į žaizdą, nors šis procesas gali šiek tiek pažeisti audinį ir sukelti diskomfortą.
Dezinfekavimo priemonės, skirtingai nei antiseptikai, neturi būti saugios naudoti ant gyvų audinių. Daugelis įprastų buitinių medžiagų pasižymi puikiomis dezinfekuojančiomis savybėmis. Paprastas baliklio tirpalas itin efektyviai naikina daugumą mikrobų, o baliklis plačiai naudojamas šiam tikslui tiek medicinos įstaigose, tiek buityje. Kai cheminės medžiagos kaip dezinfekavimo priemonės naudoti nepageidautina, yra ir kitų galimybių, įskaitant ultravioletinių spindulių arba spinduliuotės naudojimą, kurie abu paprastai netinka naudoti gyviems audiniams, tačiau gali labai veiksmingai pašalinti mikrobus.