Apoptozė ir nekrozė reiškia du skirtingus gyvų organizmų ląstelių mirties tipus. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų procesų yra jų atsiradimo būdas. Ląstelėse, kuriose vyksta apoptozė, kartais vadinama ląstelių savižudybe arba užprogramuota ląstelių mirtis, vyksta natūralus procesas, kurį inicijuoja pati ląstelė, kad būtų galima saugiai atsikratyti senų ląstelių. Kai ląstelės miršta dėl nekrozės, mirties katalizatorius yra ne pati ląstelė, o koks nors išorinis veiksnys, kuris keičia normalią fiziologinę organizmo būklę ir sukelia ląstelių žūtį. Yra keletas kitų pastebimų skirtumų tarp šių dviejų procesų, įskaitant dalyvaujančių ląstelių skaičių ir poveikį, kurį kiekvienas ląstelių mirties procesas turi bendrai organizmo sveikatai.
Kai gyvo organizmo kūnas turi atsikratyti nepageidaujamų ląstelių, ląstelė pradeda apoptozę. Taip atsitinka, kai ląstelės yra pavojingos arba praranda savo funkciją. Pavyzdžiui, apoptozė yra natūralus užprogramuotas procesas, vykstantis buožgalvio uodegos ląstelėse, kai buožgalvis tampa suaugusi varle ir nebereikia uodegos, jie yra užprogramuoti mirti ir dėl to uodega netenkama. Kai ląstelės yra pavojingos, pavyzdžiui, mutantinės ląstelės, kurios gali tapti vėžinėmis, jos taip pat inicijuoja apoptozę, todėl šis natūralus procesas yra neatsiejama vėžio prevencijos dalis.
Kita vertus, nekrozė atsiranda dėl ląstelės pažeidimo, kurį sukelia koks nors išorinis veiksnys, pavyzdžiui, liga ar trauma. Pavyzdžiui, sveikų ląstelių nekrozę gali sukelti pavojingų vorų, tokių kaip rudasis atsiskyrėlis, įkandimas arba viruso buvimas. Dėl šio proceso per anksti miršta kitos naudingos ir sveikos ląstelės.
Kitas skirtumas tarp apoptozės ir nekrozės yra dalyvaujančių ląstelių skaičius. Apoptozė dažnai apima tik vienos nesveikos ar nenaudingos ląstelės mirtį. Tačiau nekrozė paprastai apima daugelio ląstelių mirtį, nes proceso – traumos ar ligos – katalizatorius paprastai pažeidžia daugiau nei vieną ląstelę.
Vienas iš didžiausių apoptozės ir nekrozės skirtumų būdų yra jų poveikis bendrai organizmo sveikatai. Pavojingą ląstelių turinį, kuris miršta apoptozės būdu, paprastai pašalina kitos, sveikos ląstelės, o tai neleidžia kenksmingam turiniui paveikti likusį organizmą. Kūnas neturi būdo pašalinti ląstelių turinio, kai ląstelė miršta dėl nekrozės. Tai reiškia, kad ląstelių turinys gali paveikti kitus organizmo audinius, kurie paprastai sukelia uždegiminį atsaką, suaktyvinantį imuninę sistemą.