Badavimas ir netinkama mityba yra panašūs tuo, kad esant abiem sąlygoms, kūnas negauna maistinių medžiagų, reikalingų klestėti ir augti. Tarp šių dviejų taip pat yra didelių skirtumų. Badavimas yra terminas, vartojamas apibūdinti būklę, kai organizmas negauna pakankamai maisto, paprastai ilgą laiką. Galų gale, jei kūnas liks tokioje būsenoje, jis pradės išsijungti. Netinkama mityba yra terminas, reiškiantis, kad organizmas negauna pakankamai vitaminų ir mineralų, kad išlaikytų gerą sveikatą, net jei suvartojama pakankamai kalorijų. Net nutukusiems žmonėms gali būti nepakankama mityba, jei valgomas maistas nėra vertingas.
Daugelis žmonių iki galo nesuvokia skirtumų tarp bado ir prastos mitybos, nes abu susiję su tinkamos mitybos ir mitybos stoka. Techniškai tie, kurie badauja, taip pat yra prastai maitinami, bet nebūtinai turi būti be maisto, kad kentėtų nuo netinkamos mitybos. Vakarų visuomenėje, ypač JAV, gausu žmonių, kurie turi didelį antsvorį, bet taip pat kenčia nuo itin prastos mitybos. Jie nebadauja ir paprastai suvartoja daug daugiau kalorijų nei būtina.
Sveikatos komplikacijos taip pat skiriasi lyginant badą ir netinkamą mitybą. Kai žmogus iš tikrųjų badauja, o tai reiškia, kad jis ar ji nevalgo arba valgo nepakankamai, organizmas pradeda naudoti vidines riebalų ir vitaminų atsargas, kad išgyventų. Metabolizmas labai sulėtėja, bandant taupyti energiją ir sudeginti mažiau kalorijų. Galiausiai veikia tik svarbiausios sistemos, tokios kaip kvėpavimas ir širdies ritmas. Jei situacija nesikeičia, galiausiai visos organų sistemos išsijungia ir mirtis yra galutinis rezultatas.
Netinkama mityba taip pat gali nužudyti žmones, tačiau gerokai kitaip. Badavimas atima iš organizmo kalorijas, riebalus ir apskritai angliavandenius, todėl jis negali veikti labai ilgai. Tai reiškia, kad vitaminų ir mineralų trūkumas nėra toks svarbus, nes mirtis įvyksta anksčiau, nei organizmas pajunta jų neturėjimo padarinius. Dėl netinkamos mitybos taip nėra.
Tie, kurie kenčia nuo netinkamos mitybos, nebūtinai yra alkani. Daugelis jų per dieną suvalgo tūkstančius kalorijų, tačiau nevartoja pakankamai vitaminų ir mineralų bei valgo per daug rafinuotų angliavandenių ir perdirbto maisto. Tai gali sukelti svorio padidėjimą, nuovargį ir trumpalaikį virškinimo sutrikimą. Ilgalaikiai rezultatai gali būti vėžys, širdies ligos, riebaliniai organai ir diabetas. Bet kuri iš šių sąlygų gali sukelti rimtų komplikacijų ir net mirtį.
Nors badas ir netinkama mityba gali kelti pavojų gyvybei, netinkama mityba žudo daug lėčiau. Gali praeiti daug metų ar net dešimtmečių, kol liga išsivystys tiems, kurie blogai maitinasi. Palyginimui, organizmas be maisto gali išbūti tik maždaug aštuonias savaites ar mažiau iki mirties.
Kitas skirtumas tarp bado ir netinkamos mitybos yra tas, kad šios dvi sąlygos dažniausiai pasitaiko labai skirtingose pasaulio vietose. Kai kuriose besivystančiose šalyse badas yra epidemija, o išsivysčiusių šalių žmonės turi per daug maisto, bet nevartoja tinkamos rūšies. Daugeliu atvejų bado neturtingose šalyse ne visada galima išvengti, nors yra organizacijų, kurios siūlo pagalbą. Taip nėra turtingesnėse šalyse, nes daugelis žmonių renkasi maistą, kuriame yra daug kalorijų, bet mažai maistingų. Tokiais atvejais galima visiškai išvengti netinkamos mitybos.