Dermatomiozitas ir polimiozitas yra glaudžiai susijusios būklės, susijusios su jungiamojo audinio uždegimu organizme. Sergant polimiozitu, pažeidžiami raumenys, o sergant dermatomiozitu – ir raumenys, ir oda uždegami. Pacientai, kuriems diagnozuotas dermatomiozitas ir polimiozitas, turi daugybę gydymo galimybių, kad galėtų valdyti ligas, tačiau lėtinė liga išliks visą gyvenimą ir įvairaus sunkumo. Pacientams gali prireikti šiek tiek pakeisti savo gyvenimo būdą, kad išliktų kuo sveikesni gydydami ligą.
Šios sąlygos yra autoimuninės kilmės, kai organizmas identifikuoja normalius baltymus jungiamojo audinio viduje kaip svetimus ir juos atakuoja. Tai sukelia uždegimą ir laipsnišką audinių irimą laikui bėgant. Dermatomiozito ir polimiozito simptomai yra raumenų silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas ir nuovargis, susiję su raumenų pažeidimu. Sergantiems dermatomiozitu taip pat atsiranda bėrimas, rodantis odos pažeidimą. Įspėjamasis bėrimas tarp sąnarių yra ypač dažnas klinikinis požymis.
Testavimas gali būti naudojamas siekiant nustatyti žalos mastą ir rinkti informaciją apie bendrą paciento kūno rengybos lygį, kad būtų galima parengti tinkamą gydymo planą. Laikui bėgant, dermatomiozitas ir polimiozitas gali sukelti neįgalumą sukeliančius sutrikimus, nes raumenys laipsniškai silpnėja. Kuo anksčiau nustatoma būklė, tuo geresnė paciento prognozė, nes pacientai gali pradėti gydymą dar prieš atsirandant nuolatinei žalai.
Poilsis, kad raumenys atsigautų, yra vienas iš gydymo aspektų. Be to, pacientams gali būti paskirti imunosupresiniai vaistai, siekiant sumažinti imuninės sistemos sukeltą žalą. Gali tekti vartoti šiuos vaistus visą gyvenimą, todėl pacientai turi būti atsargūs dėl sužalojimų ir infekcijų, nes jų organizmas bus mažiau pajėgus kovoti su įprastomis infekcinėmis ligomis, o sužalojimai gyja lėčiau. Kai pacientai stabilizuosis, jiems gali būti naudinga švelni fizinė terapija ir periodinis poilsis, jei paūmėja.
Atrodo, kad yra tam tikrų genetinių dermatomiozito ir polimiozito komponentų, ir šios ligos dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Žmonės, kurių šeimoje yra bet kurios ligos atvejų, turėtų atidžiai stebėti, ar neatsiranda ankstyvų įspėjamųjų simptomų požymių, ir gali norėti pasikonsultuoti su reumatologu ar imunologu, kad aptartų savo šeimos istoriją ir galimas gydymo galimybes. Dėl šių sąlygų žmonės galiausiai gali gauti invalidumo pašalpas, nes galiausiai jie gali neveikti dėl nuovargio ir raumenų silpnumo.