Skirtumas tarp prednizono ir prednizolono yra tas, kad vienas yra kito pirmtakas. Prednizoną aktyvina kepenų fermentai, kad virstų prednizolonu. Jie naudojami panašiai, tačiau prednizoloną organizmas pasisavina lengviau. Prednizolonas paprastai vartojamas, kai yra toksinis poveikis kepenims arba kepenų nepakankamumas.
Nors jos turi daug panašumų, šios dvi medžiagos turi tam tikrų skirtumų. Viena vertus, jų cheminė struktūra ir molekulinė masė skiriasi. Be to, prednizonas vartojamas tik per burną, o prednizolonas gali būti skiriamas per burną arba lokaliai arba, jei reikia, net švirkščiamas. Galiausiai, prednizolonas turi didesnį priešuždegiminį poveikį, nors ir ne itin reikšmingą.
Prednizonas ir prednizolonas yra sintetiniai kortikosteroidai, turintys priešuždegiminių savybių. Jie naudojami įvairioms problemoms, kai yra susijęs su lėtiniu ar ūminiu uždegimu. Kai kurie dažni pavyzdžiai yra Krono liga, reumatoidinis artritas, sunkios alergijos, klasteriniai ir migreniniai galvos skausmai ir opinis kolitas. Kiti pavyzdžiai yra laikinas arteritas, Belo paralyžius, išsėtinė sklerozė, vaskulitas, ūminė limfoblastinė leukemija ir autoimuninis hepatitas.
Abu vaistai taip pat slopina imuninę sistemą ir gali būti skiriami, kai atliekama organo transplantacija, kad organizmas neatmestų implantuoto organo. Prednizoną ir prednizoloną taip pat galima vartoti esant pernelyg aktyviems antinksčiams, kaip ir įgimtai antinksčių hiperplazijai – ligų grupei, kai antinksčiai nefunkcionuoja tinkamai. Jie abu taip pat gali būti naudojami kovojant su navikais dėl jų imunosupresinių gebėjimų.
Prednizonas ir prednizolonas taip pat turi panašų šalutinį poveikį. Vartojant ilgą laiką, jie gali sukelti tokių problemų kaip Kušingo sindromas – liga, pažeidžianti antinksčius; skysčių kaupimas; osteoporozė; glaukoma; katarakta; 2 tipo cukrinis diabetas; ir netgi depresija, kai dozė sumažinama arba visai nutraukiama. Taip pat yra daug trumpalaikių šalutinių poveikių, tokių kaip nemiga; padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, ypač žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu; susilpnėjęs arba neryškus matymas; padidėjęs troškulys; kataraktos formavimas; sumišimas; ir kitų psichologinių problemų.
Tiek prednizonas, tiek prednizolonas slopina antinksčių liaukas, todėl gali nustoti tinkamai veikti antinksčius, jei jie vartojami ilgiau nei septynias dienas. Staigiai nutraukus prednizono ar prednizolono vartojimą, tai gali sukelti sunkią būklę, vadinamą antinksčių krize. Dėl šios priežasties dozę reikia palaipsniui mažinti, kad antinksčiai vėl pradėtų tinkamai funkcionuoti.