Koks skirtumas tarp psichopato ir sociopato?

Nėra oficialaus psichopato ir sociopato skirtumo apibrėžimo, o kai kurie sako, kad terminai iš esmės keičiami. Tiesą sakant, Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove (DSM) psichopatija ir sociopatija yra išvardytos kaip antisocialios asmenybės. Tiek psichopatai, tiek sociopatai atlieka panašius veiksmus ir paprastai turi panašių savybių. Psichopatijos idėja yra senesnė už sociopatiją ir turi aiškesnę diagnozavimo priemonę. Kai kurie išskiria šias sąlygas pagal jų siūlomas priežastis, tačiau kiti nesutinka su šiuo metodu, nes abiejų būklių priežastys nėra galutinai žinomos. Be to, abi šios sąlygos paprastai laikomos skirtingomis nuo psichozės ir antisocialinio asmenybės sutrikimo (ASPD), nors kartais šie terminai su jomis siejami.

Info

Tiek psichopatas, tiek sociopatas visiškai nepaiso kitų jausmų ir teisių. Tai dažnai išryškėja sulaukus 15 metų ir gali lydėti žiaurus elgesys su gyvūnais. Šie bruožai yra skirtingi ir pasikartojantys, sukuriantys netinkamo elgesio modelį, kuris peržengia įprastą paauglių išdykimą. Abu nejaučia gailesčio ar kaltės. Atrodo, kad jiems trūksta sąžinės ir jie yra visiškai savanaudiški. Jie nuolat nepaiso taisyklių, socialinių papročių ir įstatymų ir nesirūpina kelti pavojų sau ar kitiems.

Daug diskutuojama apie psichopato ir sociopato pristatymą. Kai kurie žmonės sako, kad psichopatas yra labai gerai organizuotas, paslaptingas ir manipuliuojantis, o sociopatas yra neorganizuotas, negali priimti „normalių“ ir netvarkingų savo nusikaltimų. Kiti sako visiškai priešingai. Žmonės gali bandyti atskirti psichopatą nuo sociopato pagal jo gebėjimą jausti užuojautą, sakydami, kad psichopatas niekam nejaučia užuojautos, o sociopatas gali jausti užuojautą savo šeimos nariams ar draugams. Tačiau nėra vieningos nuomonės dėl šių skirtumų, o kadangi atskiri psichopatai ir sociopatai turi skirtingas asmenybes, vieno asmens, kuriam diagnozuota viena ar kita diagnozė, elgesys gali visiškai skirtis nuo kitų, turinčių panašią diagnozę.

Diagnozė

Nėra plačiai pripažintų sociopatijos diagnostinių kriterijų rinkinio, todėl ji paprastai diagnozuojama naudojant psichopatijos kriterijus. Psichopatija dažniausiai diagnozuojama naudojant Kiškio psichopatijos kontrolinį sąrašą – peržiūrėtas (PCL-R). Jis skirstomas į du veiksnius: „agresyvų narcisizmą“ ir „socialiai nukrypusį gyvenimo būdą“. Pirmasis veiksnys apima tokias savybes kaip empatijos trūkumas, nesugebėjimas prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir per daug išpūstas savivertės jausmas, be kita ko. Antrasis veiksnys apima tokius dalykus kaip nuolatinis atsiribojimas nuo kitų žmonių, lengvas nuobodulys ir impulsyvumas bei ilgalaikių tikslų neturėjimas. Yra ir kitų savybių, kurios netinka nė vienam veiksniui, pavyzdžiui, seksualinis pasileidimas ir daug trumpų santuokų.

Yra ir kitų siūlomų šios būklės diagnozavimo modelių, įskaitant Cooke ir Michie modelį, kuriame yra trys elgesio ašys – arogantiškas ir apgaulingas tarpasmeninis stilius, nepakankama emocinė patirtis ir impulsyvus bei neatsakingas elgesio stilius. Kai kurie žmonės psichopatijai diagnozuoti taip pat naudoja DSM-IV ASPD požymių sąrašą. Tai apima keturis kriterijus, įskaitant kitų teisių nepaisymą, bent 18 metų amžiaus, elgesio sutrikimą nuo 15 metų ir kito sutrikimo, galinčio sukelti tuos pačius simptomus, neturėjimą. Kiti nesutinka su šia diagnozavimo priemone, nes ASPD nėra visiškai tas pats sutrikimas. Su psichopatu ir sociopatu susiję charakterio bruožai taip pat dažniausiai sutampa su DSM-IV narcisizmo ir histrioninio asmenybės sutrikimo kriterijais, todėl diagnozuojant taip pat gali būti naudojami šių ligų testai.

Siūlomos priežastys

Kai kurios psichopatijos ir sociopatijos atskiriamos pagal jų siūlomas priežastis. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės sako, kad asmuo yra psichopatas, jei psichopatinės savybės jam išsivystė pirmiausia dėl genetinio polinkio, o sociopatas, jei jam būdingos savybės atsirado pirmiausia reaguodamas į aplinkos veiksnius, pvz., prievartą. Kiti sako, kad jie abu yra tik skirtingi ASPD apibūdinimo būdai. Šis psichopato ir sociopato atskyrimo metodas kartais yra kritikuojamas, nes psichopatijos, sociopatijos ir ASPD priežastys nėra visiškai aiškios ir greičiausiai yra genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Psichopatija ir sociopatija, palyginti su psichoze ir ASPD
Žmonės dažnai painioja psichozės idėją su psichopatija ar sociopatija arba mano, kad visi psichopatai yra psichoziniai. Šie sutrikimai iš tikrųjų yra labai skirtingi ir retai sutampa. Žmogus, sergantis psichoze, linkęs prarasti ryšį su tikrove, dažniausiai iki haliucinacijų ar kliedesių. Psichopatai ir sociopatai paprastai yra labai pagrįsti tikrove – jie supranta, ką daro, ir savo veiksmų pasekmes, bet jiems tai nerūpi. Psichopatas ar sociopatas gali nužudyti kažkieno šunį, nes nori sukelti emocinę traumą šeimininkui; psichozinis žmogus gali nužudyti šunį, nes manė, kad tai robotas, pasiųstas užvaldyti pasaulį.

Tiek DSM, tiek Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) abu terminai pateikiami kaip ASPD sinonimai, tačiau terminai paprastai nekeičiami. ASPD yra daug platesnė diagnozė nei psichopatija ir pirmiausia orientuota į elgesį, o ne į savybes ar neurologinius skirtumus. Nors kai kurie psichopatiją ir sociopatiją laiko ASPD potipiais, kiti teigia, kad tai labai skirtingos sąlygos.