Apsinuodijimo metanoliu gydymas paprastai apima skrandyje vis dar esančio metanolio pašalinimą ir neutralizavimą, metabolinės acidozės neutralizavimą ir likusio metanolio suskaidymą bei nemetabolizuoto metanolio ir likusių metanolio metabolitų pašalinimą. Nurijus metanolį, organizmas suskaido junginį į toksiškas dalis arba metabolitus, kurie sukelia metabolinę acidozę, o kraujas ir kiti kūno skysčiai tampa labai rūgštūs. Greitai negydoma metabolinė acidozė gali būti mirtina.
Jei pacientas aptinkamas netrukus po to, kai išgėrė metanolio, skubios pagalbos komanda gali imtis greitų veiksmų, kad pašalintų skrandyje dar esantį metanolį, sukeldama vėmimą arba išsiurbdama nuodus. Dažnai skiriama aktyvuota anglis, gana universali nuodų neutralizavimo priemonė, nors tai nėra įrodymais pagrįsta praktika. Deja, aktyvintoji anglis nėra ypač efektyvi absorbuojant metanolį ar kitus alkoholius. Bet koks metanolis, kuris buvo suvirškintas skrandyje arba pasiekęs virškinamąjį traktą prieš skrandžio pumpavimą, bus suskaidytas ir pradės nuodyti organizmą.
Antrasis apsinuodijimo metanoliu gydymo etapas – metabolinės acidozės, kurią sukelia metanolio metabolizmas į skruzdžių rūgštį, neutralizavimas. Metabolinę acidozę sunku diagnozuoti, nebent įtariamas apsinuodijimas metanoliu, nes simptomai yra gana bendri ir apima vėmimą, krūtinės skausmą, širdies plakimą ir nerimą keliančią psichinę būseną. Gydymas pradedamas atliekant arterinio kraujo dujas, siekiant ištirti kūno pH lygį arba kraujo rūgštingumą ir bikarbonatų kiekį, arba kraujo gebėjimą apsisaugoti nuo padidėjusio rūgšties kiekio. Norint neutralizuoti padidėjusį rūgšties kiekį, į veną bus leidžiamas natrio bikarbonatas pH balansui reguliuoti, o folino arba folio rūgštis padės metabolizuoti skruzdžių rūgštį. Pacientui dažnai bus leidžiami skysčiai ir elektrolitai į veną, kvėpavimo takai, įvertinami ir gydomi dėl bet kokių esamų neurologinių ar širdies ir kraujagyslių problemų, atsiradusių dėl apsinuodijimo metanoliu.
Trečiajame gydymo etape siekiama užkirsti kelią tolesniam metanolio metabolizmui ir pašalinti nemetabolizuotą metanolį ir visus likusius toksiškus metabolitus. Alkoholio dehidrogenazės yra fermentai, kurie katalizuoja alkoholių skilimą ir, apsinuodijus metanoliu, leidžia metanoliui suskaidyti į skruzdžių rūgštį. Etanolis arba fomepizolis paprastai vartojami siekiant užkirsti kelią metanolio metabolizmui, nes jie veikia kaip konkurenciniai alkoholio dehidrogenazių inhibitoriai, tai reiškia, kad jie jungiasi su alkoholio dehidrogenazėmis ir palieka jas neaktyvias ir nenaudingas. Dėl to etanolis arba fomepizolis neleidžia arba sulėtina metanolio metabolizmą į toksiškus šalutinius produktus, todėl metanolis gali pasišalinti per inkstus. Taip pat bus atliekama hemodializė, siekiant išvalyti kraują nuo likusio metanolio ir skruzdžių rūgšties.