Apšvietimo vaidmuo kinematografijoje dažnai yra svarbus, nes apšvietimas gali įvairiais būdais paveikti, kaip scena fiksuojama filme ar vaizdo įraše. Apskritai, fotografijos režisierius dirba tiek su fotoaparatų operatoriais, tiek su apšvietimo komanda, kad užtikrintų bendrą darnią viziją. Apšvietimas gali veikti įvairiais būdais, dažnai sustiprindamas scenos veiksmą, vaizdžiai parodydamas, kas svarbu, o kas nesvarbu. Taip pat yra būdų, kaip apšvietimas gali sustiprinti istoriją, vizualiai pavaizduodamas arba sustiprindamas emocijas scenoje.
Apšvietimas kinematografijoje – tai įvairių šviesų naudojimas filmavimo aikštelėje ar vietoje, siekiant suteikti tam tikrą vaizdą, kai ji užfiksuota filme ar vaizdo įraše. Nors produkcijos apšvietimą dažniausiai atlieka komanda, už šio darbo priežiūrą dažnai atsakingas fotografijos režisierius. Kadangi fotografijos režisierius taip pat yra atsakingas už operatorių komandą, tai leidžia jam ar jai prižiūrėti apšvietimą ir užtikrinti, kad jis sutaptų su tuo, kaip bus filmuojama scena. Todėl apšvietimas yra labai svarbus bendram scenos pojūčiui ir jo išvaizdai ekrane.
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip apšvietimas gali būti naudojamas kinematografijoje, yra sustiprinti arba pabrėžti scenos veiksmą. Apšvietimas gali būti naudojamas tam, kad tam tikri veiksmai ar objektai scenoje išsiskirtų iš įvairių kitų elementų. Jei, pavyzdžiui, scenos pabaigoje kas nors ketina siekti ginklo, kuris guli ant stalo, tuomet galima naudoti apšvietimą, kad šis ginklas būtų paryškintas visoje scenoje. Tai leidžia žiūrovams pamatyti ginklą prieš jo svarbą, užtikrinant, kad žiūrovai suprastų, iš kur jis kilęs, pasibaigus scenai, o atidūs stebėtojai gali numatyti jo svarbą scenoje.
Apšvietimas kinematografijoje taip pat gali būti naudojamas siekiant sustiprinti emocinį scenos turinį. Pavyzdžiui, atšiaurus apšvietimas dažnai gali padaryti sceną tiesiogiškesnę ar kupiną įvykių, o švelnesnis apšvietimas dažnai naudojamas romantiškesnėms ar emocingesnėms scenoms. Jei apšvietimas kinematografijoje naudojamas netinkamai, scena gali atrodyti jaudinanti arba netinkamai suvaidinta žiūrovams. Emocinė meilės scena, apšviesta stipria ir atšiauria šviesa, gali jaustis keistai arba netinkamai, o stipriai dramatiška scena, apšviesta švelniai, gali atskleisti scenos įvykius ir galiausiai jaustis silpna arba neįspūdinga.