Koks yra autizmo poveikis socialiniams įgūdžiams?

Autizmo poveikis socialiniams įgūdžiams skiriasi priklausomai nuo šio sutrikimo sunkumo, taip pat nuo autizmo palaikymo ankstyvame amžiuje. Įvairūs autizmo tipai taip pat turi įtakos autizmo poveikiui socialiniams įgūdžiams. Pavyzdžiui, asmenys, neturintys kalbos trūkumų, vis tiek patirs socialinių sunkumų, tačiau daug mažiau nei asmenys, kuriems visiškai trūksta kalbos. Be to, autizmo poveikis socialiniams įgūdžiams priklauso nuo kitų sutrikimų, kurie kartais yra susiję su šia būkle, kaip kartais būna su ADHD ir autizmu.

Yra keletas skirtingų autizmo tipų, kurie identifikuojami pagal vadinamąjį autizmo spektrą. Trys pagrindiniai autizmo tipai yra klasikinis autizmas, Aspergerio sindromas ir pervazinis vystymosi sutrikimas, nenurodytas kitaip (PDD-NOD). Autizmo poveikis socialiniams įgūdžiams šiuose trijuose potipiuose skiriasi, nes kiekviename iš jų autizmo elgesio simptomai pasireiškia skirtingai.

Klasikinio autizmo simptomai yra akių kontakto trūkumas, pasikartojantis elgesys, pasikartojantys judesiai, silpnas arba visiškas bendravimo trūkumas, kalbos sutrikimas arba kalbos išsivystymo stoka, intelekto trūkumas ir socialinis atsiribojimas. Šie požymiai pastebimi mažiems vaikams per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, o šios autizmo formos poveikis socialiniams įgūdžiams tampa akivaizdesnis vaikui bręstant. Asmenys, sergantys vaikystės autizmu, gali parodyti tam tikrą socialinį pagerėjimą, taikydami autizmo elgesio terapiją, tačiau daugelis, sergančių klasikiniu autizmu, to nedaro.

Asmenims, sergantiems Aspergerio sindromu, pasireikš dauguma tų pačių simptomų kaip ir klasikinis autizmas, išskyrus normalius kalbos įgūdžius ir normalų intelektinį pajėgumą. Šie asmenys taip pat linkę demonstruoti nepaprastą talentą ar gebėjimą vienoje srityje ir dažnai yra vadinami autistiškais išmanančiaisiais. Naudojant autizmą ir elgesio terapiją, šio tipo autizmu sergantys asmenys dažnai gali veikti tam tikrame visuomenės lygyje, o autizmo poveikis socialiniams įgūdžiams, nors ir vis dar akivaizdus, ​​yra mažesnis nei klasikinio autizmo.

PDD-NOS atveju autizmo poveikis socialiniams įgūdžiams taip pat gali skirtis. Šio tipo individas taip pat gali turėti mažiau klasikinio autizmo simptomų, todėl socialiniai įgūdžiai gali būti ne tokie susilpnėję. Manoma, kad asmenys, sergantys PDD-NOS, turi lengvą autizmą ir gali turėti mažiau intelekto sutrikimų. Neretai pasitaiko, kad suaugusiųjų autizmu sergantys asmenys, klasifikuojami kaip Aspergerio sindromas arba PDD-NOS, gyvena patys ir dirba darbo rinkoje.