Autonominė nervų sistema ir stresas reaguoja vienas į kitą žmogaus kūne, sukeldami bet ką nuo jausmo „kovok arba bėk“ iki psichinės ramybės. Stresas gali įgauti vidinę formą, pavyzdžiui, lėtinę ligą, arba būti išoriškai taikomas dėl šeimos ir profesinių įsipareigojimų. Žmogaus autonominė nervų sistema bando numalšinti stresą, kad išlaikytų hormonų ir psichinę pusiausvyrą.
Simpatinis ir parasimpatinis tinklai sudaro autonominę sistemą. Neatidėliotinos hormoninės reakcijos į stresą atsiranda iš simpatinio tinklo, apsaugančio kūną nuo fizinės ar psichinės žalos. Parasimpatinis tinklas atnaujina simpatinės sistemos kontrolę, kai tariama grėsmė arba stresas bus išspręstas arba pašalintas. Ramybės ir ramybės jausmas užpildo žmogaus mintis, leidžiančią kūnui grįžti į normalią veiklą.
Autonominė nervų sistema ir stresas nuolat kovoja. Kūnas natūraliai nori išlikti ramus ir subalansuotas, tačiau kasdieniame įtemptame gyvenime reikia, kad veiktų ir simpatinis, ir parasimpatinis tinklai, kad būtų užtikrintas bendras fizinis ir psichinis žmogaus saugumas. Dėl streso organizmo antinksčiai išskiria hormoną adrenaliną, kaip nurodo simpatinė autonominės nervų sistemos dalis. Adrenalinas iš karto suteikia kūnui energijos ir budrumo susidoroti su stresu. Širdis plaka greičiau, todėl daugiau deguonies patenka į raumenis ir smegenis, kad būtų galima greitai reaguoti į išorines situacijas.
Autonominė nervų sistema ir stresas gali pakenkti kūnui, jei stresas yra ilgalaikis. Hormonų išskyros atsiranda iš kitų organizmo liaukų, užkertant kelią bet kokiam pašalinės energijos krūviui. Pagrindinė autonominės nervų sistemos ir streso mišinio sutrikusi sistema yra imuniteto tinklas. Ilgalaikis stresas trukdys natūraliam organizmo gebėjimui kovoti su ligomis ir laikui bėgant sukels daugiau ligų.
Žmogaus organizmui reikia nedidelio streso, kad jis visą gyvenimą būtų sveikas. Kasdieniai iššūkiai – nuo darbo projektų iki mokyklinio rašinio – padeda organizmui išskirti neurotransmiterius. Šie hormonai, kaip ir norepinefrinas, padeda smegenims užmegzti naujus ryšius prisiminimams ir naujai įgytai informacijai, sąveikaujant autonominei nervų sistemai ir stresui.
Kai kurie žmonės gali nesuvokti, kad jie nuolat patiria stresą, kai autonominė nervų sistema nuolat kovoja tarp ramybės ir budrumo. Pavyzdžiui, miesto gyventojai, kuriems nuolat sklinda eismo ūžesys ir garsus pramonės triukšmas, paprastai patiria didesnį stresą nei kaimo gyventojai. Ekspertai siūlo, kad gyvenimas būtų kuo paprastesnis, įskaitant elektronikos naudojimo mažinimą. Net elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš elektronikos, sukelia paslėptus įtempius žmogaus organizmui.