Azoto oksidas (NO), dar vadinamas azoto monoksidu, yra svarbus natūralus žinduolių, įskaitant žmones, biochemijos komponentas. Įprastoje sveikų žinduolių biochemijoje azoto oksido pagrindinė funkcija yra kaip cheminis pasiuntinys. Sveikas azoto oksido kiekis yra svarbus nervų, kraujotakos ir imuninei sistemai. Nors azoto oksido poveikis yra būtinas žmogaus gyvybei, per didelis jo kiekis dėl endogeninės gamybos ar poveikio aplinkai gali būti toksiškas.
Kai organizmui reikia padidinti kraujo tekėjimą per kraujotakos sistemą, vidinis kraujagyslių pamušalas išskiria azoto oksidą į aplinkinius lygiuosius raumenų audinius kraujagyslių sienelėse. Dėl to lygieji raumenys atsipalaiduoja ir sukelia vazodilataciją arba kraujagyslių išsiplėtimą. Tai padeda reguliuoti kraujotaką ir kraujospūdį bei leidžia žmonėms prisitaikyti prie mažo deguonies kiekio sąlygų, pavyzdžiui, dideliame aukštyje. Jis taip pat sukelia varpos erekciją seksualinio susijaudinimo metu, padidindamas lytinių organų kraujotaką, reaguojant į seksualinę stimuliaciją. Jis ne tik veikia lygiuosius raumenis, bet ir gali paveikti širdies širdies raumens audinį, kad sumažintų širdies susitraukimų dažnį.
Nervų sistemoje azoto oksidas veikia kaip neurotransmiteris, pernešantis pranešimus tarp neuronų ir yra atminties formavimo ir mokymosi proceso dalis. Jis taip pat gaminamas skrandyje, vykstant skrandžio rūgšties ir nitratų reakcijoms nurytose seilėse, kad būtų palaikomas kraujo tekėjimas į skrandį ir sterilizuojamas maistas, kai jis virškinamas. Imuninėje sistemoje tam tikros rūšies baltieji kraujo kūneliai, vadinami makrofagais, gamina azoto oksidą, kad apsinuodytų ir naikintų bakterijas.
Per didelis azoto oksido poveikis gali pakenkti sveikatai. Tai gali pasunkinti sepsį, nes imuninei sistemai išskiriant didelius cheminės medžiagos kiekius, bandant sunaikinti infekcines bakterijas, jos kiekis gali padidėti iki citotoksinio lygio, o tai gali pakenkti paties organizmo ląstelėms. Kadangi vienas iš azoto oksido padarinių yra kraujagyslių išsiplėtimas, dėl perteklinio kiekio kraujospūdis gali nukristi iki pavojingai žemo lygio, todėl organizmas gali patirti šoką.
Azoto oksidas, patekęs į organizmą iš išorinės aplinkos, taip pat gali būti kenksmingas, be to, jis yra įprastas pramonės teršalas. Susilietus su dirgina akis, odą ir gleivines. Įkvėpus, gali sutrikti kvėpavimas, nes gali atsirasti kosulys ir dusulys, taip pat pykinimas ir skausmingas deginimas krūtinėje ir gerklėje. Be pradinių kvėpavimo sunkumų, azoto oksido poveikis įkvėpus taip pat gali apimti potencialiai pavojingas sąlygas, tokias kaip plaučių edema, skysčių perteklius plaučiuose ir kraujo sutrikimo methemoglobinemija.