Bellis perennis, taip pat žinomas kaip angliškas margumas, yra žolinis vaistas nuo daugelio ligų. Tai apima sunkių menstruacijų, migrenos ar negalią sukeliančio galvos skausmo ir kataro gydymą – būklę, kuriai būdingas per didelis gleivių susidarymas dėl gleivinės uždegimo. Sąnarių skausmus, artritą ar sąnarių uždegimą, kepenų ir inkstų sutrikimus taip pat galima gydyti užpilu, pagamintu iš Bellis perennis gėlių ir lapų ekstraktų.
Bellis perennis savybės buvo užfiksuotos vaistažolių literatūroje ir buvo naudojamos kaip žolinis vaistas nuo XVI a. Šis augalas plačiai aptinkamas šiaurinės, centrinės ir vakarinės Europos žemyno dalių pievose. Yra daug kitų susijusių augalų, vadinamų ramunėlėmis, tačiau bellis perennis yra viena iš labiausiai paplitusių rūšių.
Šviežių Bellis perennis lapų kramtymas taip pat gali būti naudingas gydant burnos opas. Kartu su kitu žoliniu augalu Arnica montana jis taip pat naudojamas homeopatiniam traumų ir mėlynių gydymui. Manoma, kad kaip žolinis vaistas taip pat skatina greitesnį žaizdų gijimą.
Skorbutas arba vitamino C trūkumas ir egzema, odos būklė, kuriai būdingas patinimas, niežulys ir odos pleiskanojimas, taip pat dažniausiai gydomi naudojant stiprų Bellis perennis ekstraktą. Švelnesnis serumas taip pat naudojamas kaip priemonė nuo kai kurių kvėpavimo takų negalavimų, pavyzdžiui, rinito. Skysčiai paprastai išgaunami iš augalų verdant jo lapus, žievę ar šaknis.
Gydytojai homeopatai paprastai nerekomenduoja šio augalinio preparato vartoti asmenims, turintiems problemų su krauju, pvz., turintiems polinkį susidaryti kraujo krešuliams ir tiems, kurie serga anemija. Asmenys, jautrūs kitiems ramunėlių augalams, taip pat gali patirti kvėpavimo takų alergiją, reaguodami į homeopatinį vaistą. Alergija yra imuninės sistemos sutrikimas, paprastai pasireiškiantis sloga, bėrimu, niežuliu ir kvėpavimo pasunkėjimu.
Bellis perennis vartoti nėštumo metu griežtai nerekomenduojama, nes tai gali turėti neigiamą poveikį besivystančiam vaisiui, dėl kurio gali sulėtėti augimas. Žindančios ar krūtimi maitinančios motinos taip pat raginamos vengti naudoti vaistažolių preparatus, nes tai gali stabdyti kūdikio augimą. Tačiau jis gali būti naudingas išoriniam naudojimui po įprasto gimdymo per makštį. Paprastai jis ruošiamas panardinus susmulkintus lapus į gausų kiekį šilto vandens ir naudojant kaip valomąjį tirpalą tarpvietės žaizdos skausmui ir patinimui malšinti – žaizdai, randamai tarp makšties angos ir išangės, kuri paprastai atsiranda gimdymo metu.