Futuristiniame, bet realiame suskaitmenintos žmogaus veiklos pasaulyje kompiuteriai padeda paspartinti privačias operacijas ir turėtų užtikrinti saugesnę aplinką. Kompiuterių saugos biometriniai duomenys leidžia kompiuteriams tiksliau matyti žmones, kad būtų lengviau reaguoti. Elektroniniu būdu analizuodami unikalias individualias charakteristikas, tokias kaip balsas ar akių venų modeliai, kompiuteriai tiksliai išmatuoja šias savybes, kad patvirtintų tapatybę prieš gaudami vertingą informaciją ar atlikdami operacijas. Elektroninės matavimo technologijos gali pritaikyti daugybę įvairių biologinių požymių, tokių kaip balso raštai, rankos geometrija ir, žinoma, pirštų atspaudai. Pasitikėjimas biometriniais duomenimis gali kompensuoti saugumo riziką, kylančią dėl pamestų raktų, tapatybės kortelių ir kortelių su magnetinėmis juostelėmis.
Iš esmės biometrinių duomenų naudojimas kompiuterių saugumui sujungia žmogaus ryšį su matavimo technologija. Kitaip tariant, jame sprendžiamas iššūkis paversti žmogaus veiklą išmatuojamomis kompiuterinėmis sistemomis. Biometriniai duomenys gali pagerinti apsaugos tinklus ir nuosavybės automatizavimo sistemas. Metodai gali apimti žmogaus kūno analizę, pvz., kaulų struktūrą ir veido bruožus, rainelės ir tinklainės analizę, pirštų atspaudus ir balsą.
Pagrindiniai biometrinių duomenų tikslai kompiuterių saugoje yra pagerinti vartotojų operacijas ir organizacijos saugumą. Kompiuteriai, kurie sumaniai įvertina žmonių tapatybę ir veiklą, gali būti įgudę signalizuoti atitinkamus atsakymus, pvz., leisti patekti arba atrakinti duris. Biometriniai duomenys gali užtikrinti asmeninių operacijų tapatybę ir paspartinti operacijas pašalinant įgaliojimų suteikimo procesų veiksmus ir tuo pat metu pagerinti saugumo tikslumą naudojant labiau automatizuotus apsauginius sluoksnius. Pavyzdžiui, jie atrakina duris piršto atspaudo prisilietimu arba patvirtina skaitmeninius slaptažodžius naudodami balso suderinimą.
Kita vertus, tam tikras biometrinių duomenų naudojimas kompiuterių saugumui gali sukelti susirūpinimą dėl privatumo. Pavyzdžiui, kai kurios pasyviosios sistemos gali veikti nematomos ir plačiajai visuomenei nežinomos. Kai kurie iš jų veikia naudojant veido atpažinimo technologiją, kuri gali būti naudojama stebėti eismą, dideles minias arba įvykius, susijusius su galimomis nusikalstamomis veidų rungtynėmis.
Kiti biometriniai duomenys tinka vartotojams skirtuose sprendimuose, pvz., pirštų atspaudų skaitytuvuose, kurie gali apsaugoti nuo nešiojamųjų kompiuterių iki seifų. Papildomi biometrinių duomenų pritaikymai kompiuterių saugai apima tinklo saugumą, kaip ir organizaciniuose vietiniuose tinkluose (LAN). Norint prisijungti prie tinklo, gali reikėti nuskaityti nykščio arba pirštų atspaudus. Naudojant tokius įrenginius užtikrinama, kad prie tinklų galėtų prisijungti tik įgalioti darbuotojai, atlikdami standartines operacijas.
Be prieigos prie durų, vartų ir objektų, kompiuterių saugos biometriniai duomenys gali padėti suaktyvinti signalizaciją. Kai kurios įmonės naudojasi jais, kad pakeistų laiko laikrodžius tikslesne ir sunkiau apgaunama technologija. Technologijos taip pat gali užtikrinti higieniškesnę sąsają; kompiuteris, kuris atlieka balso atpažinimą, paprastai taupo vartotojus nuo būtinybės liesti mikrobų pažeistas viešąsias klaviatūras. Technologijoms tobulėjant, kad būtų galima tobulinti automatizavimą ir saugumą, biometriniai duomenys gali ne tik tapti išmanesni, bet ir sklandžiau integruotis į žmonių ir kompiuterių sąveiką.