Burnos džiūvimas ir diabetas gali būti susiję, nes blogai kontroliuojamas diabetas yra viena iš galimų burnos džiūvimo priežasčių. Be to, burnos džiūvimas gali būti diagnostinis požymis pacientui, sergančiam nediagnozuotu diabetu, kai tai siejama su per dideliu troškuliu ir dažnu šlapinimusi. Diabetu sergantiems pacientams svarbu suprasti ryšį tarp burnos džiūvimo ir diabeto, nes yra keletas prevencinių priemonių. Burnos džiūvimas yra ne tik nepatogus; ji taip pat gali būti susijusi su komplikacijomis, todėl labai svarbu ją gydyti.
Pacientams, kuriems diabetas nenustatytas, burnos džiūvimą gali sukelti keletas dalykų. Vienas iš jų yra didelis cukraus kiekis kraujyje, dėl kurio išsausėja gleivinės. Priežastis gali būti ir hidratacijos trūkumas, nes organizmas negali gaminti seilių be pakankamai hidratacijos. Pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, kuris nėra gerai kontroliuojamas, taip pat gali pasireikšti hiperglikemija ir prasta hidratacija, taip pat diabetinė neuropatija, kita galima burnos džiūvimo priežastis. Neuropatija gali sutrikdyti seilių liaukų veiklą, o tai gali sukelti paciento burnos džiūvimą.
Pacientams, sergantiems burnos džiūvimu ir diabetu, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Burnos džiūvimas rodo, kad taikant dabartinį diabeto gydymą kažkas nesprendžiama. Gydytojas gali pakoreguoti gydymo planą, kad išspręstų problemą ir palengvintų paciento būklę. Sausumas taip pat gali būti atsirandančios diabetinės komplikacijos, pvz., neuropatijos, požymis. Tokiu atveju labai svarbu anksti nustatyti diagnozę, kad būtų sudarytos geriausios gydymo galimybės.
Gali prireikti specialios burnos priežiūros, kad padėtų pacientui, sergančiam burnos džiūvimu ir diabetu. Kadangi seilės vaidina svarbų vaidmenį burnos higienoje ir virškinime, pacientai turi rasti būdą, kaip kompensuoti sumažėjusią seilių gamybą. Kad burna būtų sveika ir švari, rekomenduojama reguliariai prižiūrėti burną. Pacientams taip pat gali būti naudinga kramtyti gumą be cukraus, kad būtų skatinama seilių gamyba, o burna būtų sutepta ir patogi.
Pacientai, sergantys burnos džiūvimu ir diabetu, taip pat turėtų pasitarti su savo odontologais. Odontologas gali pasiūlyti burnos džiūvimo problemą ir ypač atsargiai atliks valymo ir patikrinimo priemones, kad ieškotų burnos pažeidimų ir kitų problemų. Taip pat odontologas nori neplėšti ar kitaip pažeisti burnos membranų, nes išdžiūvus jos gali būti trapesnės, be to, ilgiau gyti. Burnos chirurgai taip pat gali įsitraukti į pacientų priežiūrą, nes kartais yra chirurginio gydymo būdų, kaip atkurti burnos tepimą.