Chirurginė emfizema yra vienas iš kelių būdų, kaip žmogus gali nukentėti nuo poodinės emfizemos, kuriai būdingas kaklo ir krūtinės skausmas, susijęs su oro burbuliukų įstrigimu kūno audiniuose. Taip pat žinomas kaip krepitas arba audinių emfizema, ši būklė dažnai stebima, bet negydoma, nes burbuliukai paprastai išsisklaido per kelias savaites. Kitais atvejais gali prireikti papildomų chirurginių procedūrų, siekiant išsklaidyti orą iš audinio ir išvengti rimtos medicininės žalos.
Be trauminių sužalojimų, pavyzdžiui, šūvių ir dūrių, daugybė chirurginių procedūrų, susijusių su kūno kvėpavimo sistema, ypač plaučiais, gali sukelti poodinę emfizemą. Tai gali sukelti sugedęs krūtinės vamzdelis, taip pat fermentuojanti infekcija, pvz., gangrena. Dantų chirurgija yra dar viena dažna priežastis. Skausmą dažnai lydi krepitas, kuris yra ryškus spragtelėjimas, kuris sustiprėja palietus arba manipuliuojant aplink jį esančia sritimi.
Atsižvelgdamas į chirurginės emfizemos vietą ir sunkumą, taip pat į jau atliktos operacijos pobūdį, gydytojas gali nuspręsti palaukti ir pažiūrėti, kas atsitiks. Burbuliukai dažnai laikomi nekenksmingais, ypač kai jų yra tik silpnai. Gydytojas gali planuoti reguliarius apsilankymus, kad stebėtų vietą ir užtikrintų, kad būklė nepablogėtų.
Tačiau, kai atsiranda vadinamoji „masinė poodinė emfizema“, būtinas chirurginis vietos drenažas ir dekompresija. Tai gali sukelti laikiną aklumą, odos nekrozę, stiprų skausmą kvėpuojant ir net mirtį, ypač jei atsiranda aplink trachėją. Šis drenažas gali būti atliktas naudojant kateterį arba net padarant pjūvį, kad būtų sukurta skylė, pro kurią įstrigusios dujos galėtų išeiti, dažnai naudojant vakuuminį įtaisą, kuris pagreitina procesą.
Jei dar nėra, galima naudoti krūtinės ląstos vamzdelį, jei chirurginė emfizema atsirado po pneumotorakso arba plaučių kolapso procedūros. Kita įprasta gydymo rekomendacija, susijusi su chirurgine emfizema, apima deguonies papildymą. Poilsio ir skausmo valdymas naudojant įvairius receptinius vaistus taip pat galėtų būti atkūrimo plano dalis.
Pirmieji užregistruoti chirurginės ar poodinės emfizemos atvejai apima dantų procedūras XIX amžiaus viduryje ar pabaigoje. Chirurginėms procedūroms vystantis ir išplitus į krūtinę, augo ir chirurginės emfizemos atvejai. Reiškinys techniškai vadinamas pneumomediastinum, kai oras iš plaučių patenka į krūtinės ertmę, iš kvėpavimo takų į kaklą ar veidą ar net į kitas kūno vietas iš žarnyno.