Labiausiai teigiamas ramunėlių poveikis yra sedacija ir sustiprintas imunitetas nuo infekcijų, o neigiamas ramunėlių poveikis yra bėrimas ir galimas kvėpavimo pasunkėjimas. Raminančios ramunėlių savybės leidžia jas nuraminti dieglius sergančius kūdikius ir nuraminti tuos, kurie kenčia nuo nemigos ir neramumo. Žmonės, kenčiantys nuo hiperaktyvumo, dėmesio trūkumo sutrikimo ir nerimo, taip pat gali atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį per ramunėlę. Tačiau žolės raminamoji galia yra ne tik emocinė ir psichinė; fiziškai jis gali atvėsinti skrandžio problemas, audinių uždegimus ir odos paūmėjimus, tokius kaip psoriazė.
Keliautojai renkasi ramunėlių papildus, kad sumažintų reaktyvinį atsilikimą ir nervingus skrandžius. Tie, kurie kenčia nuo apetito praradimo, dažnai pastebi, kad alkį galima atgaivinti suvalgius ramunėlių. Ramunėlių poveikis dažnai pašalina įvairius peršalimo simptomus. Karščiavimas, skrepliai ir išskyros iš nosies paprastai sumažėja gydant ramunėlių žolelėmis. Taip pat paprastai sumažėja kosulys.
Ramunėlių yra dviejų skirtingų rūšių, kurios turi panašių savybių. Yra angliška veislė, kuri yra pati populiariausia ir vadinama lotynišku pavadinimu Anthemis nobilis. Matricaria recutita yra vokiška ramunėlių versija. Abiejų rūšių aminorūgštys atkuria ir atpalaiduoja raumenis, padeda kovoti su susitraukimais ir spazmais. Nervų sistemą taip pat gali subalansuoti ir atpalaiduoti glicinas, pagrindinė ramunėlių aminorūgštis.
Arbata yra įprastas būdas gauti ramunėlių poveikį. Žolelių kapsulėse, kremuose ir tinktūrose siūlomos kitos šios gydomosios žolės formos. Gaminant ramunėlių arbatą, tiek džiovintus, tiek šviežius žiedus ir lapus galima 10 minučių mirkyti karštame vandenyje. Kai kurie tyrimai rodo, kad geriančių ramunėlių arbatą šlapime yra daug hipuratų. Hippuratas – tai po to, kai organizmas skaido ir pasisavina fenolius – augalines chemines medžiagas, kovojančias su bakterijomis, virusais ir grybeliais, taip stiprindamas imuninę sistemą nuo ligų.
Galimas ir išorinis palengvinimas, nors vaistažolės nurijimas yra dažnesnis būdas pasiekti ramunėlių poveikį. Sumaišius žolę kreme ar nešiklyje ir tepant ant pūlinių ar kitų probleminių odos ligų, uždegimas ir patinimas gali išnykti. Ši gydymo forma buvo naudojama niežtintiems vėjaraupiams ir tymams gydyti.
Nudegimus dažnai galima nuraminti pakartotinai pilant ramunėlių arbatą ant odos arba naudojant arbatą komprese. Žaizdos taip pat gali greičiau užgyti, pasak žolininkų, dėl vietinio ramunėlių naudojimo. Teigiama, kad šaltos ramunėlių arbatos čiulpimas į burną kaip burnos skalavimo skystis gali sulėtinti dantų ėduonį ir dantenų ligas.