Depresantas yra bet kokia cheminė medžiaga, kuri slopina nervų sistemos veiklą. Yra daug įvairių depresantų tipų, įskaitant alkoholį, benzodiazepinus, barbitūratus ir anticholinerginius vaistus. Depresantai dažnai naudojami klinikinėje aplinkoje, siekiant palengvinti daugybę sveikatos problemų, nors jais taip pat dažnai piktnaudžiaujama kaip pramoginiais vaistais. Trumpalaikis depresantų poveikis yra slopinimo praradimas, euforijos jausmas, sunkumai susikaupti, sutrikusi motorinė veikla ir neaiški kalba. Ilgalaikis piktnaudžiavimas gali sukelti priklausomybę, širdies sutrikimus, susilpninti organų funkcionavimą ir mirtį.
Gydytojai ir psichiatrai dažniausiai skiria vaistus nuo depresijos, kad padėtų pacientams susidoroti su skausmu, epilepsija ir psichoziniais sutrikimais. Klinikinis depresantų vartojimas gali atpalaiduoti raumenis, sulėtinti širdies ritmą ir sumažinti traukulių riziką. Vaistai taip pat gali palengvinti nerimą, stresą ir nemigą. Tačiau gydytojai dažniausiai labai atsargiai skiria tam tikrus vaistus ir įspėja pacientus apie priklausomybės riziką ir kitą galimą neigiamą depresantų poveikį.
Žmonės, vartojantys alkoholį ar kitus depresantus laisvalaikio aplinkoje, patiria daugybę trumpalaikių padarinių. Depresantai sulėtina centrinės nervų sistemos veiklą, todėl pablogėja pažinimo ir fizinė veikla. Dauguma žmonių patiria tam tikro motorinio judėjimo sutrikimo ir koncentracijos problemų, dėl kurių sulėtėja refleksai ir blogas sprendimas. Vartojant pakankamai dideles dozes, žmogus gali patirti neryškų matymą, pusiausvyros sutrikimus ir neaiškią kalbą.
Perdozavimas depresantų gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Centrinė nervų sistema kontroliuoja nevalingą raumenų judėjimą ir refleksus, tokius kaip kvėpavimas ir širdies veikla. Kai kraujyje yra pakankamai alkoholio ar kitų slopinančių cheminių medžiagų, gali būti pažeistos nevalingos funkcijos. Žmogus gali nustoti kvėpuoti arba patekti į komą. Nuolatinis smegenų pažeidimas, kepenų nepakankamumas ir inkstų sutrikimai gali būti tiesioginis didelių depresantų vartojimo padarinių.
Be trumpalaikių sutrikimų ir pavojų, depresantai turi daug ilgalaikių padarinių. Laikui bėgant žmogus gali tapti fiziškai ir psichologiškai priklausomas nuo medžiagų. Asmuo, priklausomas nuo alkoholio ar kitų depresantų, paprastai patiria sunkių abstinencijos simptomų, kai šios medžiagos nėra. Dažni drebulys, dehidratacija, skausmas ir lėtinė nemiga. Piktnaudžiavimas depresiniais metais gali visam laikui pakenkti kepenims, širdžiai, smegenims ir kitiems vidaus organams.
Asmuo, priklausomas nuo depresantų, turi daug galimybių gauti pagalbą. Jis arba ji gali pasikalbėti su gydytoju, kad sužinotų daugiau apie depresantų poveikį ir sužinotų apie skirtingas gydymo strategijas. Kritinėse situacijose gali prireikti medicininės detoksikacijos procedūrų, kad būtų pašalintos cheminės medžiagos iš organizmo. Asmuo gali ištirti narkotikų reabilitacijos programas, konsultacijas ir grupinę terapiją, kuri gali padėti jam ar jai iš naujo išmokti gyventi nepasikliaujant narkotikais. Daugelio ilgalaikių depresantų padarinių galima išvengti susilaikius nuo chemikalų ir kuo greičiau kreipiantis pagalbos.