Nuomotojo ir nuomininko santykiai gali būti sudėtingi, nes susitarimas dažniausiai yra profesinė sutartis dėl asmeninių gyvenamųjų patalpų. Abi pusės turi sutartinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, laiku atlikti remontą ar mokėti nuomą, tačiau taip pat yra ir asmeninio privatumo problemų. Kartkartėmis tarp savininkų ir nuomininkų kyla konfliktų. Kai kurie gali būti išspręsti neoficialiu rankos paspaudimu, o kitiems gali prireikti teisinių veiksmų arba išorės arbitražo. Nuomotojams yra keletas būdų, kaip išspręsti nuomininko problemas, nesukeliant grėsmės bendriems santykiams.
Vienas iš būdų išspręsti nuomininko problemas yra tai, kad nuomotojas turi būti labai aiškus apie savo planus spręsti situaciją. Nuomininkai, susirūpinę dėl savo būsto sveikatos ir saugos, nenori girdėti neaiškių pažadų ar neterminuotų planų iš savo savininkų. Sąžiningas šeimininkas turėtų pateikti kuo daugiau konkrečios informacijos. Jei santechnikas negali paskambinti pagalbos numeriu, nuomininkas turi būti informuotas apie vėlavimą. Jei remontininkas atšaukia susitikimą, nuomininkui turi būti pranešta apie kitą datą, kada jo laukti. Kuo atviresnis bendravimas tarp nuomotojo ir nuomininko, tuo lengviau be konflikto išspręsti nuomininko problemas.
Kai kurios nuomininko problemos, pvz., pasikartojantys triukšmo pažeidimai ar blogos sanitarijos sąlygos, tenka patiems nuomininkams, tačiau nuomotojas gali norėti, kad reikalavimų būtų laikomasi kuo neskausmingiau. Nuomotojas gali sutikti išsinuomoti didelės talpos šiukšliadėžę su sąlyga, kad nuomininkas užpildys ją savo perteklinėmis šiukšlėmis ir šiukšlėmis. Nuomotojas gali pasiūlyti triukšmingam nuomininkui persikelti į izoliuotą butą, kuriame yra mažiau kaimynų. Rimtos nuomininkų problemos ne visada turi baigtis grasinimais iškeldinti ar kita prievartos taktika. Gali būti tam tikrų priežasčių, dėl kurių nuomininkas nesugeba laikytis nuomos sąlygų, pavyzdžiui, fizinis apribojimas arba negalia.
Tačiau kartais rimtų nuomininkų problemų nepavyksta išspręsti vien atviru bendravimu ar apgyvendinimu. Jei padėtis pasiekė tašką, kai reikalingas išorinis teisinis įsikišimas, nuomotojas vis tiek gali pasinaudoti keliomis galimybėmis. Daugelyje miestų yra specialios agentūros, kurios sprendžia ginčus dėl nuomotojo / nuomininko, kol jie nepasiekia ieškinių dėl nedidelių sumų teismo lygio. Apmokytas arbitras gali išklausyti abi ginčo puses ir nuspręsti, kokių veiksmų reikia imtis norint išspręsti problemas ne teismo tvarka. Arbitražo metu tiek nuomininkas, tiek nuomotojas turi susitarti laikytis bet kokių arbitro nutarimų sąlygų.
Jei arbitražas neveikia, nuomotojas gali pradėti teisinį nuomininko iškeldinimo procesą. Tačiau teisinis iškeldinimas yra procesas, o ne neatidėliotinas veiksmas, todėl nuomininkas turi tam tikrą laiką ištaisyti situaciją, kol nuomotojas gali imtis tolesnių veiksmų. Tačiau vien sumokėjus pradelstą nuomos mokestį arba sutikus išvežti sugedusį automobilį, nuomininkas negali būti iškeldintas, jei lieka neišspręstos kitos problemos. Prieš leisdamas savininkui pašalinti nuomininką ir jo turtą iš patalpų, teisėjas nuspręs, ar tinkamas iškeldinimas. Taip pat gali būti, kad teisėjas gali įpareigoti savininką atlikti esminius remonto darbus ir leisti nuomininkui pasilikti tose patalpose iki nuomos laikotarpio pabaigos.
Nuomotojo tikslas turėtų būti taikus ir savalaikis daugumos nuomininko problemų sprendimas. Nuomotojai turėtų būti pasiruošę, jei nuomininkas nuspręs pats išspręsti problemą ir sulaikyti lygiavertę nuomos mokesčio dalį. Štai kodėl greiti remonto susitarimai naudingi nuomotojams, nes jie gali patys atlikti remontą nemokamai arba pasamdyti universalų meistrą, o ne brangesnius meistrus, su kuriais paprastai susisiekia nuomininkai. Svarbiausias dalykas yra atviras bendravimas ir noras tinkamai apsigyventi, kol nuomininkų problemos netaps pagrindinėmis teisinėmis problemomis.