Prancūzų statybos inžinierius Gustave’as Eiffelis sukūrė savo dabar žinomą kaltinės geležies grotelių bokštą Marso lauke, kad padėtų švęsti 1889 m. Paryžiuje vykstančią pasaulinę parodą „Universelle“. Bokšto leidime buvo numatyta, kad jis stovės tik 20 metų, o 1909 m. miestas sumanė jį nugriauti. Tačiau tie planai pasikeitė ir šiandien Eifelio bokštas yra vienas geriausiai atpažįstamų statinių pasaulyje, kasdien fotografuojamas tūkstančius kartų. Tačiau pagal Europos autorių teisių įstatymus žmonės negali be oficialaus leidimo parduoti naktinių apšviesto bokšto nuotraukų ar publikuoti jų žurnaluose. Techniškai netgi neteisėta skelbti juos socialinėje žiniasklaidoje, nors tai niekada nebuvo vykdoma. Pats bokštas yra viešasis, tačiau 1985 metais Pierre’o Bideau įrengti apšvietimo efektai vis dar saugomi pagal Europos Sąjungos teisę.
Prancūziško bokšto akcentai:
Pagrindinis įstatymo tikslas – pažaboti neteisėtą naktinių nuotraukų ir vaizdo įrašų naudojimą komerciniais tikslais. „La Société d’Exploitation de la Tour Eiffel“ kainuotų brangiai taikyti draudimą kiekvienam „Facebook“ vartotojui, paskelbusiam apšviečiamo bokšto momentinę nuotrauką.
1914 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, bokšte esantis radijo siųstuvas trukdė vokiečių ryšiui ir padėjo sužlugdyti vokiečių įsibrovėlių veržimąsi į Paryžių.
Kurį laiką Eifelis naudojo butą bokšto viršuje, kad atliktų meteorologinius stebėjimus ir eksperimentus, susijusius su krentančių objektų oro pasipriešinimu.