Infliacijos vaidmenį makroekonomikoje daugiausia galima matyti iš būdo, kuriuo infliacija veikia kitus makroekonominius veiksnius, tokius kaip bendrasis vidaus produktas (BVP), bendra nacionalinė produkcija, visos nacionalinės pajamos, santaupos, rinka, vartojimas, vyriausybės politika ir investicijos. Infliacija reiškia situaciją, kai prekių ir paslaugų kainos šalyje per tam tikrą laikotarpį didėja. Makroekonomika analizuoja veiksnius, turinčius įtakos ekonomikos visumai.
Vienas iš infliacijos vaidmenų makroekonomikoje yra būdas, kuriuo įvairios vyriausybės reaguoja į infliaciją. Paprastai tai daroma priimant makroekonominę politiką, skirtą bet kokiems ekonomikos infliacijos keliamiems klausimams spręsti. Ši politika gali būti struktūrizuota taip, kad padėtų sulėtinti infliacijos augimą. Tai galima padaryti taikant įvairią fiskalinę politiką, kuri riboja pinigų sumą, kurią vyriausybė išleidžia tam tikroms viešosioms programoms, pavyzdžiui, gerovei ir kitoms visuomenei skirtoms išmokoms. Vyriausybė taip pat gali nuspręsti padidinti mokesčius ar palūkanų normas, kad atgrasytų nuo skolinimo ir skatintų taupyti.
Išlaidų skatinama infliacija yra tiesioginis infliacijos poveikis makroekonomikoje. Šis poveikis matomas iš to, kaip įmonės reaguoja į infliaciją. Dauguma įmonių, siekdamos kompensuoti žaliavų, gamybos ir darbuotojų atlyginimų padidėjimą, didina savo paslaugų ar prekių kainą. Sąnaudas skatinanti infliacija taip pat gali atsirasti dėl vyriausybės fiskalinės politikos. Kai vyriausybė nustato didesnius mokesčius įmonėms ir didesnius importo muitus, tokios įmonės perkelia išlaidas įvairiems vartotojams, lygiagrečiai didindamos prekių ir paslaugų kainas.
Paklausos infliacija reiškia infliacijos poveikį mikroekonomikoje, kai dėl infliacijos sumažėja valiutos kursas, palyginti su užsienio valiuta. Toks pinigų vertės sumažėjimas neigiamai veikia importuotojus, nes dėl skirtingų valiutų vertės skirtumo importas kainuoja daugiau nei eksportas. Kitas infliacijos poveikis makroekonomikoje yra būdas, kuriuo ji veikia vartotojų perkamąją galią. Tokie vartotojai greitai sužino, kad pinigai nebeturi tokios vertės, kaip anksčiau ir kad reikės daugiau pinigų nusipirkti tai, kas anksčiau kainavo pigiau. Tai gali paskatinti darbuotojų agitaciją dėl atlyginimų didinimo, siekiant kompensuoti tai, kad dabartinis jų atlyginimas nesiekia tiek, kiek anksčiau.